Naujausios
Stiklo taurėmis grojama klasika ir džiazas
Trečiadienio vakarą užsukusieji į Šiaulių dailės galeriją pasinėrė į neįprastų, lyg tiesiai iš dangaus sklindančių garsų jūrą. Išskirtinį koncertą „Stiklo arfa: kerintys skambesiai“ Tarptautinio velykinio muzikos festivalio “Resurexit“ koncertą čia surengė duetas iš Lenkijos “Glass duo“ — Anna ir Arkadiuszas Szafraniecai. Jie groja stiklinėmis vyno taurėmis.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Kuriozai dėl supakuotų taurių
— Stiklo arfa, muzikinės taurės: kuris Jūsų instrumento pavadinimas — tiksliausias?
Anna:
— Abu išvardinti ir dar — dainuojančios taurės, angeliški vargonai, dvasių smuikas. Visi šie pavadinimai apibūdina instrumentą, kurį sudaro vertikaliai sustatytos įvairių dydžių stiklinės vyno taurės. Šį instrumentą 1741 metais sukūrė airis Ričardas Pockrichas, kuris išgarsėjo, kaip pirmasis muzikinių taurių virtuozas.
— Kiek ir kokios taurės sudaro stiklo arfą?
Arkadiuszas:
— Šiuo metu mūsų instrumentas susideda iš trimis eilėmis sustatytų 57 vyno taurių, kurios yra 10 skirtingų dydžių. Jos pagamintos iš paprasto stiklo specialiai pagal mūsų užsakymą ir mūsų sugalvotą formą Lenkijoje, stiklo fabrike.
Tačiau stiklo arfa nebūtinai turi būti tokio dydžio. Anksčiau grojome dvigubai didesne, tačiau jos teko atsisakyti dėl per didelio taurių svorio. Jis siekė per 200 kilogramų. Tokį bagažą buvo sunku transportuoti, todėl dabar vežiojamės tik iki 50 kilogramų sveriančius lagaminus su mūsų trapiu instrumentu.
— Turbūt jį pervežant iškyla nemažai problemų?
Arkadiuszas:
— Savo instrumentą sudedame į du specialius jam skirtus lagaminus. Jį pervežti nesunku, kai vykstame į Lenkijai artimą šalį savo automobiliu. Didesnių problemų kyla taures skraidinant lėktuvu, mat prašome leisti jas vežti kaip rankinį bagažą. Beveik kaskart tenka ilgai aiškinti, ką ir kodėl šitaip vežamės. Muitininkai dėl lagaminų formos prašo juos atidaryti, nes šios jiems primena perpus perpjautą moters lavoną (juokiasi).
Žinoma, visuomet turime keletą taurių atsargai, jei kuri pagrindinė sudužtų. Stiklo arfa mums — tas pats, kas fortepijonas pianistui: jei vienas klavišas neveiks, muzikantas negalės groti. Mes grodami panaudojame visas taures.
— Tai brangus instrumentas?
Arkadiuszas:
— Paskaičiuokite — parduotuvėje viena stiklinė vyno taurė kainuoja apie vieną eurą, jų turime 57-ias. Taigi, tai nėra brangiausias muzikos instrumentas.
— Kiek žinau, Šiauliuose Jūsų pasirodymas iš pradžių planuotas Katedroje, tačiau dėl pernelyg žemos temperatūros koncertas perkeltas į galeriją. Kokių sąlygų groti Jums reikia?
Arkadiuszas:
— Koncerto vieta pakeista ne tik dėl instrumento, bet ir dėl mūsų pačių. Grodami nuolat sudrėkiname pirštus, o šaltoje patalpoje šlapi pirštai greitai sušąla, tampa nebe tokie lankstūs, greiti. Nukenčia ir taurių skambesys, jis tampa silpnesnis.
Groja ir kitais instrumentais
— Ar sunku išmokti groti stiklo arfa?
Anna:
— Mokytis groti stiklo arfa pradėjome prieš dvylika metų. Manau, mums įvaldyti naują instrumentą sekėsi lengviau, nes abu esame muzikantai — aš groju smuiku, Arkadiuszas pučia trimitą. Tačiau nedrįsčiau teigti, kad jau išmokome juo groti, tebesimokome kasdien. Esame savamoksliai, pasaulyje nėra tokios muzikos mokyklos ar mokytojo, kuris mokytų groti muzikinėmis taurėmis.
Kiek užtrunkame dabar, kad išmoktume naują muzikinį kūrinį? Priklausomai nuo kūrinio — nuo vienos valandos iki metų (juokiasi). Pavyzdžiui, paskutinio naujo kūrinio mokėmės pusmetį, mat kiekvieną naujieną turime mokytis mintinai. Grodami taurėmis negalime žiūrėti į natas, tiesiog nespėjame to daryti.
— Ar stiklo arfa galite groti bet kurį kūrinį?
Anna:
— Žinoma, galima mėginti groti viską. Klausimas: ar tai skambės gerai, ar ne. Tai galioja bet kuriam kitam instrumentui. Mes mėgstame eksperimentuoti, grojame ir klasikinius kūrinius, ir džiazą. Tačiau mums nepatiko, kaip skamba taurėmis grojama modernioji muzika, todėl jos atsisakėme. Taip pat negrojame sunkiosios muzikos, kūrinių, kuriuose skamba mušamieji instrumentai.
— Bendri koncertai ir bendras gyvenimas turi daugiau privalumų ar trūkumų?
Arkadiuszas:
— Tai ir sunku, ir lengva. Privalumas tas, kad galime nevaržomai repetuoti namuose, kada sugalvojame. Keliaujant nereikia užsakinėti dviejų viešbučio kambarių (juokiasi).
Anna:
— Žinoma, sunkiausia, kad visą laiką esame drauge: ir darbe, ir namuose. Išvykstamedrauge, taigi abu paliekame namuose nebaigtų darbų, vaikus.
Arkadiuszas:
— Tačiau neabejotinas pliusas — visos atostogos taip pat būna bendros.
— Gal vaikus mokote groti stiklo arfa?
Anna:
— Po truputį mokome abu — ir šešiametę dukrytę, ir devynmetį sūnų.
— Ar nesigailite atsisakę Jums įprastų smuiko, trimito ir pasirinkę daugeliui vis dar neįprastą stiklo arfą?
Anna:
— Tikiu, kad tai buvo geriausias sprendimas mūsų gyvenime. Smuiku, trimitu tebegrojame savo malonumui, nors dar prieš ketverius metus abu grojome profesionaliai. Paskui supratome, kad mums trūksta laiko stiklo arfos repeticijoms ir savo pirminių instrumentų atsisakėme. Dabar patys renkamės muzikantus, orkestrus, su kuriais grojame. Džiaugiamės, būdami nepriklausomi.
GROJIMAS: Anna ir Arkadiuszas Szafraniecai pasakojo, kad muzikinėmis taurėmis gali groti ir vienas žmogus. Tačiau jie tai daro dviese, savo žinias jau perduodami vaikams.
ATSARGA: Trapiomis taurėmis muzikantai groja labai atsargiai, jų kraštelius daugiausia liesdami pirštu galiukais, nors naudoja ir delnus. Ant jų rankų — jokių papuošalų.
TRANSPORTAVIMAS: Arkadiuszas rodo lagaminus, kuriuose gabenamos muzikinės taurės. Muzikantas juokauja, kad muitininkai neretai įtaria, kad juose — perpus perpjautos moters kūnas.
VANDUO: Svarbiausia grojant stiklo taurėmis — švarios muzikantų rankos ir nuolat drėgni pirštai. Jiems sudrėkinti specialiose talpose prie taurių visuomet įpilta šiek tiek vandens. Į pačias taures vandens nepilama, kad nepasikeistų jų skambesys.
SUSIDOMĖJIMAS: Šiauliečiai susidomėję skubėjo apžiūrėti muzikines taures iš arčiau.
ORKESTRAS: Šiauliuose „Glass duo“ koncertavo su Klaipėdos kameriniu orkestru.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.