Naujausios
Stasys Tumėnas į pasaulį keliauja per savo kiemą
Kalbininkas, pedagogas, knygų leidėjas, žurnalistas, Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras Stasys Tumėnas, neseniai atšventęs penkiasdešimties metų jubiliejų, pusės gyvenimo akimirkas sudėjo į knygą „Mano provincija“ ir įgyvendino seną svajonę išleisdamas Bernardo Brazdžionio eilėraščių rinktinę “Aš čia — gyva“.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Gyvenimo tarpsniai sugulė į knygą
„Čia yra mano gyvenimo gabaliukai, mano gyvenimo mozaika, dėlionė“, — savo knygą pristato Stasys Tumėnas. Knygoje sudėti straipsniai ir komentarai, spausdinti “Krivūlėje“ ir “Šiaulių krašte“, iš Sąjūdžio laikų, devynerių dekanavimo Šiaulių universiteto Pedagogikos fakultete metų, publicistiniai straipsniai kalbos temomis, pilietiškumo pradžiamokslis. “Gal jau galėjau tapti profesoriumi, bet nenorėjau užsidaryti bibliotekose, traukė kitoks, įvairiapusiškesnis, gyvenimas“, — prisipažįsta docentas.
Knyga pavadinta „Mano provincija“. “Visada studentams sakau, jog provincija — tai ne geografinė sąvoka, o mąstymo būdas. Pavyzdžiui, I. Kantas niekada nebuvo išvykęs iš Karaliaučiaus, bet jį žino visas pasaulis. Pasaulis prasideda nuo tavo kiemo, tavo gatvės. Jeigu nemylėsi jų, nesiintegruosi į pasaulį“, — aiškina pavadinimo prasmę knygos autorius. Gal todėl simboliškas ir knygos viršelis, kuriame kaimo gryčios lange — valtelių virtinė, viliojanti pasižvalgyti po pasaulį.
Knyga skiriama seneliui
S. Tumėnas straipsnių rinktinę paskyrė savo šviesaus atminimo seneliui Aleksandrui Stasiūnui.
Docento mamos tėvas Aleksandras Stasiūnas buvo Zarasų apskrities Salako miestelio šviesuolis. Čia jis dirbo viršaičiu, bažnyčios vargonininku, pastatė pieninę, pats gamindavo ir išduodavo gyventojams pasus. Lietuvai praradus nepriklausomybę, turėjęs pasirinkti — komunistų jungą, tremtį į Sibirą ar traukimąsi į Vakarus. „Deja, pasitraukti nespėjo, likimas šeimą išblaškė po Lietuvą. Senelis svetima Bežerto pavarde slapstėsi, vargonininkavo Truskavoje, o mano mama atsidūrė svetimame Šiaurės Lietuvos krašte — Linkuvoje“, — pasakoja S.Tumėnas.
Vieni manė, jog A. Stasiūnas pasitraukė į užsienį, kiti galvojo, kad mirė. Buvo ir įtariančių, jog Bežertas iš tikrųjų yra Stasiūnas, tačiau niekas jo neišdavė, o saugumo tardomi salakiečiai apie A. Stasiūną, kalbėjo tik gerai. Slapstymasis, vargingas gyvenimas pakirto jėgas ir sveikatą, tačiau prieš mirtį ponas Aleksandras dar spėjo susigrąžinti tikrąją pavardę.
Žiniasklaida vakar ir šiandien
Laikraštis būsimąjį žurnalistą lydėjo nuo pat vaikystės. Prisimena tėvą vakarais skaitantį laikraščius, motinos žodžius: „Nunešk tetei laikraštį.“
Mokytoja Stasė Lovčikaitė ir vėliau sutiktas žurnalistas, politikos apžvalgininkas Algimantas Čekuolis išmokė atsirinkti, „skaityti tarp eilučių“.
Studijų metais pats pradėjo rašyti publicistinius straipsnius. „Kol nebuvo galima savo pilietinės pozicijos išsakyti viešai, atvirai, rašiau apie sportą, kalbą, tarmes, įdomesnius žmones“, — sako S. Tumėnas.
Teigiama, kad laikraščiai sovietmečiu tebuvo propagandos priemonė, kuri iškraipė tikrovę. O kaip yra dabar? „Panašiai. Tik dabar žiniasklaida, ypač televizija, tarnauja ne vienai partijai, o kelioms. Taigi ir tada, ir dabar pagrindinė žiniasklaidos paskirtis buvo ir yra pateikti savo informaciją, savo tiesą. Atsirinkti žiniasklaidos jūroje reikėjo ir tada, ir dabar. Šiandien gal net sunkiau tai daryti“, — svarsto kalbininkas.
Antra Lietuva
„Išeiviai — dalis istorijos“, — sako S. Tumėnas, paklaustas, kodėl jį taip traukia išeivių gyvenimas ir darbai.
Stasiui Tumėnui nuo 1990 metų dažnai tenka lankytis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Archyvuose ir bibliotekose atrasta antroji Lietuva iš pradžių šokiravo. Išeivijos lietuvių mokslininkų, kalbininkų stiprūs darbai, literatūros kūriniai... „Džiaugiamasi Bostono enciklopedija, bet tokių pavyzdžių gali rasti visose srityse“, — tvirtina kalbininkas. Kai kurie mokslininkai ir rašytojai net nežinomi Lietuvoje.
S. Tumėnas pasakoja apie lietuvių išeivių krepšininkus, kurie 1959 metais Pietų Amerikoje įveikė stipriausios sudėties Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus, Venesuelos rinktines, o 1964 metais išeivių rinktinė, vadovaujama Valdo Adamkaus, įveikė galingą Australijos nacionalinę rinktinę, besirengusią olimpinėms žaidynėms. O kur dar išeiviai pasaulio lauko teniso žvaigždės Vitas ir Rūta Gerulaičiai, šachmatų čempionas Viktoras Palčiauskas... S. Tumėnas prisimena, jog žinios apie šiuos garsius sportininkus beveik nepasiekdavo pirmosios Lietuvos. Straipsnių apie juos noriai priėmę redakcijos, vėliau mandagiai atsisakydavo spausdinti.
„Man ten gera, bet kartais jaučiuosi kaltas, su sovietine žyme“, — prisipažįsta kalbininkas. S. Tumėnas pastebi, kad tos dvi Lietuvos po truputį suauga, mažėja priešprieša tarp išeivių kartų.
Dabar kalbininkas rengia knygą apie lietuvių išeivių kalbos raidą. Knygoje bus kalbama apie tris išeivių bangas: XIX amžiaus vidurio, po Antrojo pasaulinio karo (ši banga ypatinga, nes tada išvyko daug inteligentų) ir po 1990 metų.
Docentas džiaugiasi, kad paskutinės bangos išeiviai pradeda burtis į draugijas, kuria lituanistines mokyklas, leidžia laikraštį „Amerikos lietuvis“, organizuoja lietuviškas popietes, koncertus.
Duoklė Bernardui Brazdžioniui
Šį mėnesį S. Tumėnas išleido Bernardo Brazdžionio rinkinį „Aš čia — gyva“. “Įgyvendinau seną savo svajonę, dvasios įgeidį“, — sako leidėjas.
Iš kanauninko Jurgio Danio, kurį ponas Stasys laiko savo dvasios tėvu, gauta B. Brazdžionio rinktinė „Per pasaulį keliauja žmogus“, paliko neišdildomą įspūdį. “Apdriskusiais viršeliais, išleista pačiame karo įkarštyje. Skaitant eilutes “Regiu aš tautą, GPU užguitą“ šiurpuliukai eidavo visu kūnu. Mes, sovietmečio moksleiviai, pasislėpę perdavinėdavom vienas kitam šį rinkinį“, — prisimena S. Tumėnas.
Lietuvos atgimimo laikotarpiu Sąjūdžio vadovams nereikėjo ilgai ieškoti simbolio-šauklio. Bernardas Brazdžionis tapo mitingų šaukliu.
CITATA: „Pasaulis prasideda nuo tavo kiemo, tavo gatvės. Jeigu nemylėsi jų, nesiintegruosi į pasaulį.“
DATA: Stasys Tumėnas įsitikinę, jog jo likimą nulėmė gimimo diena, gegužės 7-oji, Spaudos atgavimo, Kalbos ir Knygos diena.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KNYGOS: Knygų leidėjas Stasys Tumėnas pusės savo gyvenimo akimirkas sudėjo į knygą „Mano provincija“ ir įgyvendino seną svajonę išleisdamas Bernardo Brazdžionio eilėraščių rinktinę “Aš čia — gyva“.
Jono TAMULIO nuotr.