Škaplierinėje kalbėta apie „Lionkavos torto“

Škaplierinėje kalbėta apie „Lionkavos torto“

Škaplierinėje kalbėta apie „Lionkavos torto“

Nuo penktadienio Linkuvoje vyko tris dienas trukę Škaplierinės atlaidai ir jų metu rengiama svarbiausia metų miesto šventė. Konferencija „Gimtoji tarmė – Linkuvos turtas“ paskatino kraštiečius kalbininkus bei rajono kultūros žmones susirūpinti gimtosios tarmės puoselėjimu.

Janina VANSAUSKIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Konferenciją organizavo Linkuvos seniūnija bei kraštietis kalbininkas Šiaulių universiteto docentas dr. Stasys Tumėnas. Renginį tarmiškai pradėjęs S. Tumėnas sakė: „Lionkavos tarme yra tortu torts“. Salėje pasigirdo šurmulys, nes ne kiekvienas iš karto suprato apie kokį „tortą“ ("turtą“ – red. past.) prabilo kalbininkas.

Dr. S. Tumėnas pabrėžė, kad linkuvių tarmė – kaip matematinė lingvistika, kurioje žodžių garsus, sakinių konstrukcijas galima sudėlioti į formules.

Linkuvių tarmė priklauso vienai sudėtingiausių aukštaitiškų patarmių.

Kalbininkai teigia, kad Lietuvoje yra dvi pagrindinės tarmės – aukštaičių ir žemaičių, jos skaldomos į keturiolika patarmių. Kraštietis habilituotas dr. Kazimieras Garšva tvirtina esant jų 15, nes linkuvių šiaurės panevėžiškių gimtąją tarmę nori išskirti kaip visiškai savarankišką.

K. Garšva buvo vienas iš kalbininkų, pasirūpinusių, kad šiuos metus Seimas paskelbtų Tarmių metais. Jis ragino nesigėdinti kalbėti savo gimtąja tarme ir oficialiuose renginiuose bei mokykloje. Kraštietis pavyzdžiu pateikė Plungės ir Mažeikių savivaldybes, kur ir Tarybos posėdžiuose kalbama žemaitiškai.

Profesorė Genovaitė Kačiuškienė paskelbė savo studentės atliktą etnografinio ansamblio „Linkava“ dainų programos tyrinėjimą: priskaičiuota 960 linkuvietiškos tarmės ypatybių, kurių pati svarbiausia – žodžio galūnės trumpinimas.

Konferencijoje pasigesta linkuviečių senovinių dainų, kurias dainuodavo šviesaus atminimo mokytojos Stasės Lovčikaitės įkurtas etnografinis ansamblis „Linkava“ ir Dangirūtos Šimkūnienės nuo mažamečių išaugintas jaunimo ansamblis „Ratinėls.“ Kolektyvai šiuo metu likę be vadovo.

K. Garšva apgailestavo, kad ansamblių ateitis yra neaiški, be vadovų jiems gresia sunykti. Tai būtų vienas iš didžiausių Linkuvos turtų praradimų.

Autorės nuotr.

TARMĖS: Tarmių metai nepamiršti ir šiemetinėje Linkuvos Škaplierinės šventėje. Vengdami mokslinių terminų kalbininkai (iš kairės) hab. dr. Kazimieras Garšva, prof. Genovaitė Kačiuškienė ir doc. dr. Stasys Tumėnas pilnutėlėje salėje kalbėjo apie tarmes ir jų ypatumus.