Naujausios
Šiaulių žemaičiai minėjo 20-metį
Šeštadienį Šiaulių žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“, minėdama gyvavimo 20— metį, pristatė originalių žemaitiškų kalendorių ir žemaitiškų litų parodą.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Šiaulių kultūros centro fojė gausiai susirinkusius Šiaulių žemaičius pasitiko retų eksponatų paroda. Eksponuojami visi per 20 „Saulaukio“ gyvavimo metų išleisti žemaitiški kalendoriai. Niekas kitas tokių kalendorių žemaičių kalba Lietuvoje nėra išleidęs.
Pirmųjų dešimties kalendorių — nuo 1991 iki 2000 metų — dailininkas žymus Šiaulių grafikas Vaidotas Janulis, kitų 10 kalendorių dailininke buvo pakviesta dirbti šiaulietė dailininkė Gražina Šimoliūnienė.
Jubiliejines žemaičiams datas specialiai šiems kalendoriams surinko kraštotyrininkas, dienraščio „Šiaulių kraštas“ fotografas Jonas Tamulis. Jo nuotraukos spausdinamos ir pastarųjų dešimties metų kalendoriuose. 2010 metų kalendoriui Jonas Tamulis įamžino Žemaitijos pasididžiavimą — Šatrijos kalną.
Visus 20 kalendorių parodai išsaugojo garsus Šiaulių žemaitis Eduardas Balčytis.
Parodoje eksponuojami ir 1989 metais gruodžio 2 dieną, kai Lietuva tik pasvajodavo apie lietuviškus litus, žemaitiški litai. Kaip tik tą dieną vyko didžioji Šiaulių žemaičių sueiga tuometiniuose teniso kortuose. žemaitiškų litų sumanytojas Kazimieras Alminas.
„Žemaitiški litai tapo numizmatine retenybe ir yra kolekcionierių tebemedžiojami“, — prisiminė buvęs ilgametis “Saulaukio“ pirmininkas Juozas Pabrėža. Būtent jis sunormino žemaitišką raštą žemaitiškiems kalendoriams.
Žemaitiškų litų dizaineris Vilius Puronas prisiminė, kad Šiauliuose lankantis pirmajam ir vieninteliam sovietų sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui taip pat buvo įteiktas žemaitiškų litų pluoštelis.
Parodoje eksponuojamas ir vienas pirmųjų žemaitiškų pasų, išduotas Eduardui Balčyčiui. Kazimieras Alminas prisiminė, kad žemaitiškus pasus sugalvojo dėl to, kad būtų solidžiau už paprastus žemaičių draugijos nario bilietus. Taip Šiaulių žemaičiai tapo žemaitiškų pasų pradininkais, vėliau pasklidusiais po visą Lietuvą.
Šeštus metus „Saulaukiui“ vadovaujantis pirmininkas Jonas Bartkus prisiminė, kad “Saulaukio“ įkūrimas žemaičiams buvo tarsi Sąjūdis.
Paskaitą „Žemaičiai po Durbės mūšio“ skaitė klaipėdietis istorikas Vacys Vaivada. Pasveikinti šiauliečius atvyko visos Lietuvos žemaičių draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius, kitų miestų žemaičių draugijų vadovai.
Žemaičius linksmino Palangos folkloro ansamblis „Mėguva“, grojęs ir pirmojoje Šiaulių žemaičių sueigoje, kaimiškos muzikos ansamblis “Jonis“ ir Šiaulių žemaičių folkloro ansamblis “Auda“, kurio vadovas Mykolas Žalneravičius buvo ir vienas iš draugijos steigimo iniciatorių.
ŽEMAIČIAI: 20— mečio sueigoje buvo vainikuoti „tropniausi“ žemaičiai (iš kairės) Pranciškus Trijonis, Mykolas Žalneravičius, Juozas Pabrėža, Jonas Bartkus ir Stasys Kasparavičius.
LITAI: Parodoje eksponuojami numizmatine retenybe tapę 1989 metais išleisti žemaitiški litai.
Jono TAMULIO nuotr.