Šiauliai dviem savaitėms tampa Budos miestu

Šiauliai dviem savaitėms tampa Budos miestu

Šiauliai dviem savaitėms tampa Budos miestu

Vakar Šiaulių dailės galerijoje prasidėjo pažinčiai su budizmu skirtas renginių ciklas „Budos mieste“, į kurį pakvietė asociacija “Tibeto kultūros namai“. Paroda truks iki lapkričio 21 dienos.

Nijolė KOSKIENĖ

nikos@skrastas.lt

Pirmą kartą Lietuvoje

Šiauliečiams pristatoma unikali Tibeto ritininės tapybos paroda: pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamas vienintelis Europoje 5 metrų dydžio thankų rinkinys iš Ispanijos, Malagos Budizmo centro. Thankos buvo pagamintos specialiai 2000-metų jubiliejui — Mileniumui.

Kita parodos eksponatų dalis: mažesnės thankos, budų statulos ir ritualiniai reikmenys, atgabenti iš Vokietijos ir Austrijos budistinių centrų ir privačių kolekcijų. Iš karto po parodos Šiauliuose eksponatai grįš į savo namus, o didžiosios thankos keliaus į parodą Budapešte.

„Kiekvienas, atėjęs į parodą, galės apžiūrėti parodą su gidu. Esame įsitikinę, kad pažintis su dar neatrasta, ilgaamžes tradicijas puoselėjančia Tibeto budizmo kultūra į Šiaulių kultūrinį gyvenimą įneš naujų spalvų“, — sakė Karolina Levanaitė, asociacijos “Tibeto kultūros namai“ vadovė. Anot jos, parodos sėkmė Vilniuje ir Kaune buvo didžiulė, muziejų vadovai džiaugėsi, kad lankomumas padidėjo dvigubai ar trigubai.

Thankos

Pasak Eglės Rašimaitės, „Tibeto kultūros namų“ narės, parodos akcentas — unikalūs penkių metrų ritininiai piešiniai (thankos), tibetiečių klajoklių tautoje atsiradę dėl patogumo. Thanka yra sudėtingas objektas, susidedantis iš piešinio, kuris gali būti tapytas, siuvinėtas ar darytas aplikavimo technika, tekstilės ir užuolaidėlės. Tradiciškai thankos tapomos ant šilko ar medvilnės, o dažų pigmentui naudojamas auksas ir brangakmenių dulkės.Thanka yra naudojama praktiškai, meditacijoje. Praktikuojančiajam ji yra tikslus dvasinis žemėlapis.

Kiekvienos iš penkių didžiųjų thankų centre pavaizduotas vienas iš penkių Dhjani Budų, kurie išreiškia penkių trikdančių emocijų (pykčio, prisirišimo, išdidumo, pavydo ir nežinojimo) transformavimą į penkių rūšių nušvitimo išmintį, tai yra patirtį pasaulį tiksliai tokį, koks jis yra, nieko nepridedant ir neišimant, suprasti reiškinius ir atskirai, ir kaip visumą.

Kitose thankose pavaizduoti kiti budos aspektai, mandalos, budizmo mokytojai.

Seniausia parodoje eksponuojama thanka — XVII amžiaus Mylinčių Akių Budos mandala.

Gyvenantis vidinį gyvenimą

E. Rašimaitė, „Tibeto kultūros namų“ narė, žurnalistams pravedusi ekskursiją po parodą, prisipažino: “Vieniems lankytojams įdomi pati tradicija, budizmo kultūra, kitiems — pinigai, treti piktinasi, kokią čia naują religiją atvežėme į Lietuvą“. Anot E. Rašimaitės, tik vakariečiai budizmą pavadino religija. Iš tiesų žodis budistas yra verčiamas kaip “gyvenantis vidinį gyvenimą“. “Budizmas yra labai praktiškas ir labai logiškas, užtat ir žavi vakariečius“, — sakė E. Rašimaitė.

Šiauliečiai supažindinami su viena iš Tibeto budizmo mokyklos krypčių — Deimantinio kelio budizmo Karma Kagju tradicija.

Lietuvoje oficialiai įregistruoti 4 Lietuvos Deimantinio kelio budizmo centrai — vienas jų jau aštuntus metus veikia ir Šiauliuose.

Šį šeštadienį 16 valandą galerijoje vyks tibetologo iš Vokietijos Dž. Reinganso paskaita „Budistinė meditacija: istorija ir šiandieninė praktika“, o kitą šeštadienį tuo pačiu metu — M. Stankūno paskaita “Deimantinio kelio budizmo požiūris ir praktika“.

RAMYBĖ: Pačios Budos skulptūros yra užpildomos mantrų ritinėliais, relikvijomis, palaiminamos ir, teigiama, savaime spinduliuoja ramybę.

RITINIAI: Tibetietiškos thankos — senoji Tibeto budizmo dailė, vaizduojanti tradicinio budizmo atvaizdus: Budos aspektus, jų mandalas, istorinius mokytojus.

SAUGOTOJAI: Ypatingi saugotojai eksponuojami specialiai tamsioje aplinkoje. Anot E. Rašimaitės, saugotojai yra nebūtinai malonių formų, nes ir motina, matanti savo vaiką žaidžiantį gatvėje, nėra labai maloni — ji čiumpa vaiką, ir meta jį iš pavojingos gatvės.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.