Senos knygos slepia paslaptis

Senos knygos slepia paslaptis

Senos knygos slepia paslaptis

Girnikuose (Užvenčio seniūnija, Kelmės rajonas) gyvenančių Zitos ir Vytauto Vaizbergų namuose praeitį menantys daiktai užima garbingą vietą, yra saugomi. Senos knygos ne tik suteikia daug informacijos apie praėjusius laikus, tačiau slepia ir paslaptis. Dar prieš karą, 1938 metais išleisto „Vadovo po Lietuvą“ atplyšusioje viršelio nugarėlėje Z. Vaizbergienė aptiko paslėptą trispalvę tautinę juostelę.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

Neįminta paslaptis

Zita Vaizbergienė senus leidinius į rankas ima atsargiai, palengva verčia lapus, kad netyčia neįplėštų, nesugadintų. Laikas, pasak moters, negaili nei žmonių, nei knygų.

„Iš senų knygų labai daug ko galima sužinoti, išmokti. Jos slepia ir ne visuomet įmenamas paslaptis. Pavyzdžiui, 1938 metais išleistame „Vadove po Lietuvą“, atplyšus viršelio nugarėlei, su vyru radome paslėptą trispalvę juostelę. Nežinia, nei kas tą juostelę slėpė, nei kodėl“, – rodė Z. Vaizbergienė.

Vaizbergų namuose – 1939 metais išleistas Naujasis testamentas, kuris, pasak savininkų, neįkainojamas. Leidinys gana gerai išsilaikęs.

Ir „Vadovą po Lietuvą“, ir Naująjį testamentą Vaizbergai gavo dovanų, ir labai brangina.

Prieškario Užventyje gyveno apie 900 žmonių

„Vadove po Lietuvą“ tarp kitų lankytinų vietų paminėtos ir kelios Kelmės rajono vietovės. Siūloma apsilankyti Užventyje, kuriame prieškariu gyveno apie 900 žmonių, veikė paštas, Užvenčio dvaro spirito varykla ir didelis vandens malūnas. Informaciją galima buvo gauti latvių ir rusų kalbomis iš sekretoriaus Bugio, gyvenusio Malūno gatvėje.

„Vadove“ siūloma aplankyti medinę Užvenčio bažnyčią, statytą 1825 metais kunigo Drucko-Liubeckio. Teigiama, kad tautinio atgimimo istorijoje Užventis yra suvaidinęs garbingą vaidmenį. Čia gimė dvi žymios rašytojos bajorės Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana ir Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė-Žemaitė, švietėjas Povilas Višinskis.

Siūloma neaplenkti ir Kolainių, kurių apylinkėse labai tinkami žvejybai ežerai ir Ventos upė. Ant aukšto kalno – mūro bažnyčia su moterų vienuolynu. Už penkių kilometrų nuo Kolainių – Labūnavos dvaras – Šatrijos Raganos gimtinė. Ten pat telkšo Teklės ežeras, iš kurio prasideda Venta.

Kaip lankytina vieta paminėti ir Šaukėnai, kuriuose 1939 metais gyveno 684 gyventojai. Informaciją iš viršaičio be lietuvių kalbos galima sužinoti ir prancūzų, vokiečių, rusų kalbomis. Siūloma Šaukėnuose aplankyti originalią varpinę, medinę bažnyčią, Vytauto Didžiojo laikais pastatytą sinagogą, užsukti į gretimus Šilo Pavėžupio, Beržėnų, Varputėnų dvarus.

Receptai iš praėjusio šimtmečio

Ilgus metus Zita Vaizbergienė nesiskiria su knyga „Valgių gaminimas“. „Jei ne aš, knyga būtų buvusi paprasčiausiai išmesta. Pasiėmiau, ir turiu iki šiol“, – sakė.

Moteris pastebėjo, jog receptai iš šios knygos atsiranda ir šiuolaikiniuose leidiniuose.

„Valgių gaminime“ Z. Vaizbergienė randa daug maisto gaminimo, laikymo patarimų, receptų. Ne vienu pasinaudojusi, vis tik dažniausiai mėgsta pati receptus sugalvoti.

Autorės nuotr.

TRISPALVĖ: 1938 metais išleisto „Vadovo po Lietuvą“ atplyšusio viršelio nugarėlėje buvo paslėpta trispalvė tautinė juostelė.

KNYGOS: Zitos ir Vytauto Vaizbergų namuose senos knygos, praeitį menantys daiktai užima garbingą vietą, yra saugomi.

PRAEITIS: Senuose leidiniuose Zita ir Vytautas Vaizbergai randa daug įdomių dalykų.

)