Naujausios
Šeimos nuotrauka nuvedė iki Šiluvos legendų
Pirmadienį Šiaulių vyskupijos pastoraciniame centre pristatyta Vigmanto Butkaus monografija „Stebuklo horizontai. Šiluva ir jos legenda lietuvių literatūroje“. Iki monografijos V. Butkų atvedė 1948 metų šeimos albumo nuotrauka.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Mokslinis interesas
Buvęs Šiaulių universiteto dėstytojas doc. dr. V. Butkus šiuo metu dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vedėju.
Susitikime V. Butkus dėkojo tėvams: jiems, „nuoširdiems pastarųjų dešimtmečių Šiluvos atlaidų piligrimams“ knygą ir skyrė.
Monografijos gimimo priežastis – mokslinis interesas. Pasirinktas literatūros tyrimo būdas – literatūros topografija, geografija. Literatūros geografijos studijos, pasak V. Butkaus, yra išpuoselėtos Vokietijoje, Anglijoje.
V. Butkus yra rašęs straipsnių apie Biržus, esė apie Šiaulius (išleistos dvi knygos). Pasak autoriaus, literatūros geografija atskleidžia teksto ir vietos santykį, parodo, kaip tekstas susijęs su tyrinėjama vieta, kaip ją keičia.
Impulsas knygai „Stebuklo horizontai“ – mažytė 3x4 centimetrų nuotrauka iš šeimos albumo, kuri V. Butkų lydėjo nuo vaikystės. Šioje nuotraukoje įamžinta V. Butkaus mamos pusės giminė Šiluvoje. Mažiausias žmogus nuotraukoje – monografijos autoriaus mama. Kitoje nuotraukos pusėje močiutė užrašė: „Šiluvoje 1948 m.“.
V. Butkus sako iš pradžių planavęs penkių lankų knygelę. Bet tekstų ir autorių vis daugėjo.
„Parašiau pusėtinai išsamią knygą, bet dar daug liko“, – sakė V. Butkus.
Istorinių klausimų nesprendžia
Knygos pristatyme dalyvavusi Šiaulių universiteto doc. dr. Dalia Jakaitė atkreipė dėmesį, kad monografija turi ir literatūrinį turinį, kartais nuskamba kaip drama ar detektyvas. Autorius sugeba aptarti skirtingos meninės, istorinės vertės kūrinius. Svarbiausia – knygoje įvietinama literatūra.
Pasak V. Butkaus, rašant monografiją, reikėjo ir istorinių, teologinių, bažnytinės istorijos žinių – autorius į pagalbą pasitelkė šių sričių specialistus.
V. Butkus monografijoje nesiėmė spręsti istorinių klausimų. Jo teigimu, žodis „legenda“ (įvykis, kuris apauga pasakojimais) pavadinime gali skaudinti katalikų ausį (tokių priekaištų jau girdėjo), bet istoriškumą jis palieka aiškintis istorikams, teologams.
Autentiškiausias paliudijimas apie Marijos apsireiškimą Šiluvoje – 1786 metais kunigo Juozapo Bukotos darytas 1661 metų apsireiškimo dokumento nuorašas.
Pirmiausia V. Butkus dėmesį skyrė maldoms, giesmėms, litanijoms Šiluvos Marijai. Giesmes galima skirstyti į dvi grupes: apie apsireiškimo istoriją ir skirtas Marijai pašlovinti.
Nemažai XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios tekstų yra lenkų kalba.
Vadinamais Smetonos laikais leista daug vienkartinių ir tęstinių leidinių, juose plėtota Šiluvos legenda, aprašytos aktualijos, istoriniai dalykai, maldos, giesmės.
Tarybiniais metais viešojoje erdvėje Šiluva būdavo pateikiama tik neigiamomis spalvomis, pabrėžiamas žmonių mulkinimas.
Gavęs leidimą dirbti Kauno arkivyskupijos kurijoje, V. Butkus aptiko ilgamečio Šiluvos vargonininko, choro vadovo Juozo Kavaliausko sveikinimus vyskupams su eiliuotais tekstais apie Šiluvos Mariją, rašytus 1984, 1985 metais.
Branduolys – literatūra
Knygos branduolį sudaro literatūra. Tai – ir Motiejaus Valančiaus apsakymas „Mielaširdinga ponia“, Žemaitės „Kelionė į Šidlavą“. Pastarąjį kūrinį V. Butkus sako perskaitęs kitomis akimis – Žemaitė pašiepia daug dalykų, bet kalbant apie sakralumą – procesijas, apeigas – ironija dingsta.
Iš išeivių kūrybos V. Butkus nagrinėja Liudo Dovydėno apysaką „Per Klausučių ūlytėlę“, Nelės Mazalaitės literatūrinę legendą „Vieno miško legenda“. Ši autorė 1956 metais buvo pradėjusi rašyti romaną Šiluvos Marijos tema, dėl jo konsultavosi su istoriku Zenonu Ivinskiu.
Išeivių kūrybą vainikuoja trys labai įtaigūs, konceptualūs Kazio Bradūno eilėraščiai.
Eilėraščių apie Šiluvos Mariją, pasak V. Butkaus, prirašyta net ne dešimtimis, daug jų išsibarstę. Vieną iš eilėraščių grupių jis apibendrino Kotrynos Grigaitytės eilėraščiu „Nenuženk nuo akmens“.
Dėl literatūrinės antropologijos tyrimo V. Butkus važiavo ir į Raseinius, ieškojo vietinių kūrinių – kad ir nedidelės meninės vertės.
Šiuolaikiniai autoriai monografijoje neišskiriami, jie integruoti į skyrius – autorius griežtos chronologijos nesilaiko.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
AUTORIUS: Vigmantas Butkus Šiluvos ir Šiluvos apsireiškimo temą grožinėje literatūroje studijuoja tris dešimtmečius.
PRISTATYMAS: Pristatyti knygą Vigmantui Butkui talkino Šiaulių universiteto docentė Dalia Jakaitė.
KNYGA: Vigmanto Butkaus monografija „Stebuklo horizontai. Šiluva ir jos legenda lietuvių literatūroje“ buvo pristatyta Šiaulių vyskupijos pastoraciniame centre.