Naujausios
Neprarasta ugnelė
M. Collard – žinoma skiautinių meistrė, jos darbai eksponuoti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Kanadoje, JAV, Kinijoje, Rusijoje, pasiekė net Afriką, Ganą.
Tarptautinė tekstilės paroda „Bebaimės. Menininkės istorijoje (pamirštos meno pasaulyje, atgaivintos audinyje)“ yra festivalio „Verona Tessile 2023“ dalis. Anksčiau šių organizatorių skelbtuose konkursuose M. Collard yra dalyvavusi du kartus, paskui buvo karantino pertrauka. Artėjant Kalėdoms, šiaulietė nutarė pasmalsauti, kokios naujienos, ir pamatė, kad konkursas-paroda vėl bus.
Šių metų tema skirta talentingoms, atkaklioms, ryžtingoms moterims, kurių kūryba istorijoje liko pamiršta. Organizatoriai paragino jų gyvenimus atgaivinti audiniuose.
Nurodytas konkurso terminas buvo 2022 metų gruodžio 31 diena, tad M. Collard teko gerokai suskubti.
Pirmiausia reikėjo nuspręsti, kokia asmenybė atspindėtų nurodytą temą. „Moterų menas visą laiką buvo nustumtas į šalį“, – sako M. Collard. Pirma žvilgsnis nukrypo į dailininkę Sofiją Romerienę. Permąsčiusi jos kūrybinį kelią, visgi ieškojo kitos idėjos. Kreipėsi į dailininkę Lolitą Putramentienę-Brazą, dirbančią edukatore Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje – gal menininkė ką patartų?
L. Putramentienė-Braza idėjos įamžinti Vandos Valiūtės kūrybą sulaukė iš bibliotekos Kultūros paveldo tyrimų ir sklaidos skyriaus. Ši mintis tiko ir patiko M. Collard.
„Žmogui tiek reikėjo pereiti ir vis tiek ji liko ištikima savo menui. Jeigu ne Sibiras, jei kitokios sąlygos, galbūt ji būtų didelė menininkė buvusi. Ji neprarado ugnelės, net grįžusi į Lietuvą, prieš mirtį, dar tapė“, – apie pasirinktą asmenybę sako skiautinių meistrė.
Ką pavaizduoti skiautinyje, kas atspindėtų V. Valiūtės gyvenimą? M. Collard kreipėsi į „Šiaulių kraštą“ ir paprašė nuotraukų iš Sibiro – V. Valiūtės aplinkos, kūrybos. Skiautinių meistrei akis iškart užkliuvo už 2013 metais nutapyto Sibiro peizažo „Žiema“.
„Tapyta Sibire, atspindi aplinką, kurioje ji daug metų gyveno“, – apie pasirinkimą sako M. Collard. Originaliame piešinyje dar buvo vilkas, skiautinių meistrė jį pakeitė apsnigtais kapų kryžiais, atkartojančiais stovinčius Centrinio Chazano kapinėse.
„Tai daugelio tremtinių likimas, ten jie ir atgulė“, – paaiškina.
Siūti 1x1 metro skiautinį M. Collard pradėjo gruodžio 22 dieną. Siuviniui skyrė aštuonias dienas, neskaičiuodama valandų, pamiršdama ir pavalgyti. „Skiautinį su Trampu ir Putinu pasiuvau per 11 dienų, galvojau, mano rekordas. Pasirodo, galima ir dar greičiau“, – šypsosi autorė. Minėtą skiautinį „Bučinys“ M. Collard pasiuvo 2017 metais. Tąkart Trampo ir Putino bučiniu lietuvė, turinti Amerikos pilietybę, amerikiečiams siuntė žinią: mus labiausiai jaudina Trampo užsienio politika – jo santykiai su Rusija. Skiautinys pateko į garsią parodą JAV „Threads of Resisttance“ ir ant parodos katalogo viršelio.
Konkurso „Bebaimės. Menininkės istorijoje“ rezultatai bus paskelbti vasario 28 dieną.
Paskutinė paroda
Skiautiniu įamžintos V. Valiūtės, buvusios Kęstučio apygardos partizanų ryšininkės (slapyvardis Šmėkla), politinės kalinės, tremtinės, istorija – tarsi neparašyta skaudi knyga. Talentas, kuriam nebuvo lemta išsiskleisti. Koks būtų gabios merginos likimas, jei ne Lietuvos okupacija? Klausimas, į kurį atsakymo nebebus.
V. Valiūtė gimė 1927 metų vasario 19 dieną Karūžiškės kaime (Šilalės r.), baigė keturias klases Požerėje. Suimta 1946 metais, 1947 metais nuteista 10 metų laisvės atėmimo. Iš Karagandos srities Džezkazgano rajono „Stepnoj“ lagerio paleista 1955 metais.
Su V. Valiūte susipažinome 2013 metais Irkutsko srityje, Centrinio Chazano gyvenvietėje, ten ji po lagerio atvyko gyventi pas ištremtus saviškius – tėvus, brolius, seseris. Svetimas kraštas pamažu tapo savas, Centriniame Chazane ji gyveno beveik 60 metų. Gyvenvietės kapinėse atgulė ir jos brangiausieji žmonės: tėvai, sesuo.
Piešė V. Valiūtė nuo vaikystės. Piešimo „pamokos“ tęsėsi lageryje – mokė kartu kalėjusi menininkė iš Latvijos Elza Lacis. „Tada jau buvo leista aliejiniais dažais – anksčiau lageryje buvo labai griežta tvarka. Ten ir pradėjau, ir pradėjau...“ – taip šį laiką prisiminė V. Valiūtė. Rašė ir eiles, apmąstymus iš cemento maišų popieriaus pasidarytuose sąsiuviniuose.
„Kiekvienas žmogus turi du veidus, vieną matomą, visiems rodomą ir visiems pažįstamą, o kitą paslaptingąjį ir pačiam žmogui mažai pažįstamą. Viešąjį veidą valdo protas, kada ne kada padedamas jausmo. Paslaptingąjį veidą valdo instinktai. Žmonių instinktai geri ir visi žmonės geri, tik žmonės užmiršta savo vidujinį veidą ir vaidina kurdami, grimuodami senais, nuo kitų veidų nukritusiais dažais, savo regimąjį veidą, o užsigrimavę eina į gyvenimą ir vaidina lig pat mirties. Dažus nuo savo užgrimuoto veido gausiai dalina savo artimiesiems: ir taip nepabaigiamai karta iš kartos...“ – lageryje apmąstė V. Valiūtė.
1963 metais pervažiavo į Irkutsko sritį, Centrinį Chazaną. Čia dirbo įvairius darbus, ilgus metus buvo apipavidalintoja klube, jos kūryba puošė daugelį įstaigų.
Galiausiai, 2021 metų rudenį, V. Valiūtė grįžo į Lietuvą, ją parlydėjo Irkutsko srityje gyvenantis Arvydas Kulikauskas su žmona Nina Večer.
„Kai pasibaigs vidurnakčio juodoji šventė/kas pasitiks klaidžiam pusiaukely, kai grįšime namo“, – lagerio metų eilėraštyje „Vaikai“ klausė V. Valiūtė.
Paskutiniuosius gyvenimo metus savamokslė dailininkė praleido Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ socialiniuose globos namuose. Čia vėl pradėjo tapyti. 2022 metais, minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, globos namų kolektyvas, vadovaujamas Jono Samoškos, eksponavo savamokslės dailininkės kūrybos parodą.
Paskutinė paroda buvo surengta prie karsto – V. Valiūtė amžinybėn išėjo 2022 metų spalio 28 dieną, būdama 95-erių. Anapilin išlydėta su iš Sibiro parsivežtu kryželiu ir žeme nuo tėvų kapo – tokia buvo paskutinė valia.
Paskutinieji V. Valiūtės kūriniai saugomi Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ socialiniuose globos namuose. Daug paveikslų savamokslė dailininkė Sibire išdovanojo, keletas kabo Irkutsko lietuvių bendrijoje „Švyturys“, dalis saugoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre, didelio formato paveikslų fotografijos perduotos Tremties ir rezistencijos muziejui Tauragėje.
O metų sandūroje V. Valiūtės piešinys atgimė M. Collard skiautinyje. Savo kūrinį skiautinių meistrė ateityje planuoja padovanoti muziejui, susijusiam su tremties istorija.
