Naujausios
Saulučių ir kryželių medis – Kalvystės parko pradžiai
Penktadienį Užventyje (Kelmės r.), Mildos ir Alvydo Knyzelių malūne, baigėsi savaitę trukęs penktasis kalvių ir akvarelininkų pleneras.
Būrys akvarelės meistrų surengė didžiulę savo darbų parodą – akvarelės eksponuotos tiesiog ant malūno grindų. Dvylika kalvių ir medžio drožėjas sukūrė ir šalia malūno pastatė įspūdingo dydžio – 10 metrų kalviškų saulučių ir kryžių medį, kuris vėliau bus perkeltas į Ventos salą – būsimąjį Kalvystės parką po atviru dangumi.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Dvylika kalvių ir medžio drožėjas
Praėjusią savaitę Užventyje buvo karščiau negu kitose Lietuvos vietose. Prie žaizdrų stovėjo dvylika kalvių, dirbo bei kūrė ir vienintelis medžio drožėjas iš Tirkšlių Antanas Viskantas. Ankstesniuose pleneruose dalyvaudavo daugiau medžio drožėjų.
A. Viskantas sukūrė ir atstatė Užvenčio bažnyčios šventoriuje stovėjusį kryžių, prisidėjo prie bendro kūrinio – kalviškų saulučių ir kryžių medžio, išpjaustydamas krikštų figūras.
Įspūdingo dydžio, siekiantis dešimt metrų aukščio, sulapojęs 20 saulučių ir kryžių, medis laikinai pastatytas šalia malūno, užima anksčiau buvusią tinklinio aikštelės erdvę.
Ateityje saulučių ir kryžių medis stovės Ventos saloje, kurioje bus Kalvystės parkas. Tikimasi, jog kitais metais įvairius kalvystės darbus jau bus galima eksponuoti saloje. Bet iki to laiko dar reikia salą atlaisvinti nuo vešinčių žolynų, nutiesti į salą lieptelį.
Kalvis Virgilijus Mikuckis į plenero pabaigtuves susirinkusiems pasakojo, jog Kalvystės parko idėja kilo jau kuriant Užventyje. „Daug kalvių iš visos Lietuvos čia suvažiuoja, nėra problemų ir didesnius darbus nuveikti“, – sakė.
Darbai keičia Užvenčio veidą
Užventyje praėjusią savaitę vykęs kūrybinis pleneras – ankstesniųjų tąsa. Visi plenerai rėmėsi kryždirbystės tradicijomis, svarbiomis Užvenčiui ir istoriniu, ir kultūriniu aspektu.
Plenerus rėmė Kultūros rėmimo fondas, Kelmės rajono savivaldybė, Užvenčio seniūnija, bendruomenė, pavieniai rėmėjai. Neįkainojamas Užvenčio malūno savininkų Mildos ir Alvydo Knyzelių indėlis. Tačiau lėšų niekuomet nebuvo per daug, užtekdavo tik kūriniams reikalingoms medžiagoms. Nepaisant visų sunkumų, menininkai dirbo iš širdies, su entuziazmu, vedami kūrybinio įkarščio ir žemaitiško užsispyrimo.
„Daug darbų per plenerus sukurta, visų neišvardyti. Tačiau aišku viena – jie smarkiai pakeitė Užvenčio veidą, susiformavo krašto kultūrinė erdvė, pagyvėjo ir suaktyvėjo miestelio kultūrinis gyvenimas“, – sakė renginio vedėja režisierė Ona Granickienė.
Šių metų plenero simbolis buvo rusenanti ugnis. O. Granickienė citavo žymių žmonių mintis, jog įkvėpimas atsiranda tik dirbant, raktas į kūrybingumą – noras kažką bandyti, rizikuoti ir pažiūrėti, kas bus.
„Prie kiekvieno įkvėpimo lašo reikia dar pridėti 99 prakaito lašus. Taip ir buvo per šį plenerą, todėl dabar galime džiaugtis kūrėjų įkvėpimo ir darbo rezultatais“, – sakė vedėja.
Autorės nuotr.
MEDIS: 10 metrų saulučių ir kryželių medį kūrė būrys kalvių ir medžio drožėjas iš skirtingų Lietuvos regionų.
IDĖJA: Kalvis Virgilijus Mikuckis sakė, jog idėja įkurti Kalvystės parką Ventos saloje kalviams kilo jau bedirbant Užventyje. (Šalia – renginio vedėja Ona Granickienė).
PARKAS: Saulučių ir kryželių medis šalia malūno stovi laikinai, vėliau kūrinys bus perkeltas į Ventos salą – būsimąjį Kalvystės parką po atviru dangumi.
TULPĖ: Kalvių kalvis Vytautas Jarutis per plenerą nukalė stilizuotą tulpę, kuri pastatyta šalia malūno, prie Ventos tilto.
UGNIS: Plenero pabaigtuvėms užventiškės šokėjos šokiu „Ugnele, Gabija“ simboliškai gesino ugnį.
AKVARELĖ: Savo darbus akvarelininkai sudėjo tiesiog ant malūno grindų.