Naujausios
Sakralinis paveldas atsivėrė muziejaus lankytojams
Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje atidaryta paveldo paroda, atskleidžianti sakralines Joniškio krašto vertybes, skirta Europos paveldo dienoms ir Žemaičių vyskupijos krikšto 600 metų jubiliejui.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Leidiniai, paveikslai, skulptūrėlės
Parodoje eksponuojamos reikšmingos Joniškio krašto sakralinio paveldo vertybės iš vietos muziejaus fondų.
Tai – XX amžiaus pradžios žinomo kraštiečio dailininko Adomo Varno tapytos Kryžiaus kelio stotys, restauruotų senųjų liaudies skulptūrėlių rinkinys, religinio turinio (XVIII–XIX amžių) leidiniai, maldaknygės.
Taip pat atskiras ekspozicijos stalas skirtas kunigo dramaturgo Jono Marcinkaus–Tauronio liturginiams reikmenims, kuriuos dovanojo artimieji.
Visos parodoje pateiktos skulptūrėlės surinktos per ekspediciją Skaistgirio miestelyje ir jo apylinkėse. Tai – nežinomų autorių ir senųjų krašto medžio meistrų Juozapo Buožiaus, Gaudento Rimdeikio, Ignaco Jurevičiaus, Marcijono Šinicko darbai. Pastarasis savo braižu ir profesionalumu išsiskyrė labai jauname amžiuje, išskirtines Šv. Marijos skulptūrėles sukūrė 1956–1957 metais, būdamas vos 17-metis.
Kito autoriaus Ignaco Jurevičius eksponuojama XX amžiaus pradžios Šv. Marijos skulptūrėlė liaudies meno tyrinėtojos Marijos Kuodienės leidinyje „Senosios Žiemgalos istorinis ir etnokultūrinis paveldas“ buvo pavadinta vienu gražiausių to laikotarpio sakralinio meno kūriniu.
Reti leidiniai
Seniausia eksponuojama nežinomo dievdirbio daugiafigūrė kompozicija „Kristaus apraudojimas“ datuojama 1851 metais.
Pasak Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkės Vilmos Stulgienės, ekspozicijoje išsiskiria ir du leidiniai: 1739 metais išleista Biblija latvių kalba ir latviškas giesmynas, išleistas 1806 metais. 2002 metų duomenimis, pačioje Latvijoje buvo žinomi tik 24 tokios Biblijos egzemplioriai, o giesmynų – vos 9. Lietuvoje tuo metu šių leidinių neturėjo net ir nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Joniškio dekanatas apskritai buvo vienas svarbesnių bažnytinių centrų Žemaičių vyskupijoje ir gana turtingas.
Autorės nuotr.
LATVIŠKI: Parodoje eksponuojamų 1806 metų leidybos giesmyno latvių kalba (viršuje pirma iš kairės) ir 1739 metų Biblijos latvių kalba (viršuje antra iš kairės) net ir pačioje Latvijoje skaičiuojama bibliotekose tik kiek daugiau kaip 30.
SKULPTŪRĖLĖS: Parodoje eksponuojamos sakralinės skulptūrėlės visos surinktos per ekspediciją Skaistgirio apylinkėse.
GROŽIS: Šią Ignaco Jurevičiaus Šv. Marijos skulptūrėlę tyrinėtoja Marija Kuodienė savo apžvalgoje apie Žiemgalos sakralinį meną yra pavadinusi vienu gražiausių tokio meno kūrinių.
SUSIDOMĖJIMAS: Parodos lankytoja Birutė Jakobsevičienė susidomėjo senaisiais liturginiais leidiniais.