Naujausios
S. Dariaus ir S. Girėno kultas buvo stiprus
2013-ieji paskelbti jubiliejiniais Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais. Buvusi Šiaulių universiteto absolventė Laura Griciūtė, rašė diplominį darbą apie lakūnų kultą. Ji sako, kad kulto atsiradimą lėmė tragiška mirtis vardan tėvynės, o ne transatlantinio skrydžio pasiekimai. Šiaulių kraštas taip pat turi sąsajų su lakūnais – Stepono Dariaus žmona Jaunutė Darienė dirbo Joniškio rajono Rudiškių mokykloje.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Ryšys su lakūno žmona
Nedaugelis žino, kad Stepono Dariaus žmona Jaunutė Darienė, kol vyras JAV ruošėsi skrydžiui, 1928–1937 metais dirbo dabar jau uždarytoje Joniškio rajono Rudiškių pagrindinėje mokykloje.
Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus Rudiškių filiale veikia J. Darienei skirta paroda. Joje eksponuojami muziejininkės Genovaitės Žukaitienės užrašyti jos mokinių prisiminimai, iškarpos iš laikraščių, kopijos iš dukros Nijolės Dariūtės-Maštarienės knygų, mokinės Onos Naureckaitės–Lideikienės mokyklinis sąsiuvinis su mokytojos J. Darienės ištaisytomis klaidomis.
Čia galima pamatyti ir 1997 metais Rudiškių mokyklos jubiliejui atsiųstą sveikinimo atviruką bei fotografiją, kurioje ji su vyru Steponu Dariumi.
Užrašytuose prisiminimuose užsimenama apie tą dieną, kai mokytoja išvyko į Kauną sutikti parskrendančio savo vyro. Deja, jo gyvo pamatyti jai jau nebeteko.
Kulto atsiradimą lėmė gyventojų entuziazmas
Laura Griciūtė 2011 metais parašė bakalauro darbą apie S. Dariaus ir S. Girėno kultą Lietuvoje. Koks ir kaip jis formavosi?
– Būtent tragiška S. Dariaus ir S. Girėno mirtis vardan Tėvynės, o ne transatlantinio skrydžio pasiekimai, tapo svarbiausiu veiksniu, lėmusiu kulto atsiradimą, – sako Laura. – Jo formavimas nebuvo tik valdžios ar tuo metu veikusio komiteto „Lakūnams priimti“ rankose. Didelę ar net didžiausią jėgą turėjo žmonės, kurie pagarbą lakūnams išreiškė dalyvaudami jų laidotuvėse (į jas suvažiavo net 60 tūkstančių žmonių), suteikdami savo vaikams lakūnų vardus, aukodami pinigų paminklui.
– Kiek ir kokių yra šiuos lakūnus primenančių pagarbos ženklų Lietuvoje?
– Dabar tokios statistikos niekas nerenka, bet kiekviename, net mažiausiame miestelyje, galime rasti S. Dariaus ir S. Girėno vardu pavadintą gatvę. Lakūnų amžininkas Petras Jurgėla yra teigęs, jog 1934 metais Lietuvoje buvo apie 300 gatvių, 24 aikštės, 8 mokyklos ir 18 tiltų, pavadintų S. Dariaus ir S. Girėno vardu.
Taip pat atidengtas ne vienas paminklas lakūnams, tiesa, nemaža jų dalis yra užsienyje. 1933 – 2008 metais S. Dariui ir S. Girėnui vien paminklų pastatyta daugiau nei 10.
Reikšmė tautai
– Bandėte atskleisti, kokią reikšmę lakūnų žygis turėjo tautos nacionalizmo žadinimui. Kokios išvados?
– Lakūnai sugebėjo išreikšti visuomenei svarbias vertybes ryškiau už kitus. Jos neprarado aktualumo įvairiais laikotarpiais.
Nacionalinėse valstybėse jau seniai naudojamas herojų kultas, kurio tikslas – telkti, mobilizuoti tautą, siekti dabarties ir ateities tikslų. Tai galima pastebėti S. Dariaus ir S. Girėno kulte.
Ne tik jų žygdarbis, bet ir asmeninės savybės turėjo tapti lietuvių tautiniais bruožais.
Drąsos įrodymas
– Ar kažkokie faktai, detalės rašant darbą nustebino?
– Įdomus ir vertas paminėti faktas, kad S. Dariaus ir S. Girėno kūnai buvo balzamuoti. Taip pat pastatytas specialus pastatas – mauzoliejus, kad žmonės galėtų juos lankyti.
Įdomu, kad 2002 – 2003 metais Myslibožo (miestelis, greta kurio nukrito „Lituanica") mokyklos mokiniai ir mokytojai rinko mokyklos vardą. Daugiausia balsų sulaukė S. Dariaus ir S. Girėno kandidatūra.
– Ką jums, šių laikų jaunimo kartos atstovei, reiškia legendiniu tapęs lakūnų skrydis per Atlantą?
– Man tai yra drąsos įrodymas. Nors lakūnai tuo metu nepagerino skrydžio rekordų, tačiau į tokį žygį išsiruošti reikėjo valios, ryžto, pasitikėjimo savo jėgomis. Tai labiausiai ir žavi.
Kita vertus, šiek tiek liūdna, kad vienus aviacijos didvyrius išaukštindami, pamirštame kitus, taip pat vertus daugiau nei paminėjimo. Turiu galvoje – Jurgį Dobkevičių, Antaną Gustaitį, Feliksą Vaitkų ir daugelį kitų.
Lauros GRICIŪTĖS asmeninio albumo nuotrauka
IŠŠŪKIS: Šiaulių universiteto absolventė Laura Griciūtė, parašiusi bakalauro darbą apie lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno kultą, sako, kad tai jai buvo iššūkis, nes niekas iki tol ta tema baigiamųjų darbų nerašė.
PARODA: Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus Rudiškių filiale veikė čia dirbusiai mokytojai Jaunutei Darienei skirta paroda, kurioje eksponuota ir jos su vyru fotografija.
Piotro Romančiko (ELTA) nuotr.
PAMINKLAS: 2008 metų liepą Lenkijoje, Myslibože esančiame Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardu pavadintame skverelyje atidengtas lietuvių lakūnų atminimui skirtas paminklas.