Rudens lygiadienis Žaliūkių malūnininko sodyboje

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Renginio atrakcija – piemenų duonos kepimas ant rusenančių žarijų.

Rugsėjo 22 dieną Šiaulių Žaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje vyko Rudens lygiadienio šventė. Troboje skambėjo jaunosios kartos menininkės, lietuvių liaudies kultūros ir tradicijų puoselėtojos Agotos Zdanavičiūtės atliekama kanklių muzika. Susirinkusieji sodybos kieme, pasitikdami rudenį, linkėdami vieni kitiems vienybės, dalydamiesi duona ir gira, žaidė senoviškus žaidimus bei kepė piemenų duoną. Rudens lygiadienį diena susilygina su naktimi, yra astronominė rudens pradžia, nuo seno laikyta mistine.

Lygiadienio proga Žaliūkių malūnininko troboje muziejaus lankytojų laukė puiki naujiena ir tikra dovana – pasirodė jaunosios kartos atlikėja, kompozitorė, lietuvių liaudies kultūros ir tradicijų puoselėtoja Agota Zdanavičiūtė. Su lietuvišku folkloru ir kanklėmis Agota susipažino dar vaikystėje, o vėliau kankles atrado naujai ir pasinėrė į jų magiją. Daugelis ją žino kaip eksperimentinio postfolkloro grupės „Sen Svaja“ ir folkloro projekto „Laiminguo“ narę.

Susirinkusiųjų taip pat laukė senoviški žaidimai, piemenų duonos kepimas ant rusenančių žarijų ir kitokios pramogos Žaliūkių malūnininko sodybos kieme.

Prasminga, kad rugsėjo 22-ąją Lietuvoje ir Latvijoje taip pat minima ir Baltų vienybės diena. Ši diena pasirinkta remiantis istorinio Saulės mūšio, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė Kalavijuočių ordino kariuomenę, data. Sutemus, kaip ir daugelyje svarbių Lietuvos, Latvijos, Gudijos ir kitų su baltų istorija susijusių pasaulio vietų, prie Žaliūkių vėjo malūno uždegtas baltų vienybės sąšaukos laužas. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybės ženklas. Taigi ruduo pasitiktas linkint vieni kitiems vienybės, dalijantis duona ir gira. Vienytis, sušilti prie laužo, drauge padainuoti ir pašokti kvietė folkloro ansambliai „Čiutulis“, „Vieversėlis“ ir „Gasužis“.

Buvo atliekami ir ritualai, skirti padėkoti saulei ir dievams už skalsą, vasaros gėrybes ir gerą šių metų derlių. Pasak senųjų rašytinių šaltinių, kuriuose minimi ritualai, skirti ikikrikščioniškiems dievams, per rudens lygiadienį aukojamos aukos, tarp kurių buvo ir ožys – vaisingumo, derlingumo simbolis. Kaip ir kitose Lietuvos vietose, ir Žaliūkių malūnininko sodyboje šiais metais buvo aukojamas ožys – šiaudinis.

Prie laužo prisiminta ir kita senovinė rudens lygės apeiga – ugnies parnešimas į trobą. Baltų vienybės garbei uždegto laužo žarijomis buvo užkuriama krosnis.

Visi atėję maloniai praleido vakarą lydimi gražios muzikos ir puikios nuotaikos.