Rudens lygiadienio šventė – Žaliūkių malūnininko sodyboje

E. Tamošiūno nuotr.
Šiandien Žaliūkių malūnininko sodyboje vyks Rudens lygiadienio šventė.

Šiandien nuo 19 valandos Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje prasidės Rudens lygiadienio, astronominės rudens pradžios, šventė.

Rugsėjo 22-ąją Lietuvoje ir Latvijoje taip pat švenčiama ir Baltų vienybės diena, žyminti Saulės mūšį.

Žaliūkių malūnininko sodyboje liaudišką muziką dovanos kapelija „Dainoriai“ iš Baisogalos (vadovas Paulius Kablys) ir folkloro ansamblis „Aidija“ iš Radviliškio (vadovas Donatas Stakvilevičius. Vaikų lauks senoviški žaidimai, piemenų duonos kepimas ir kitos pramogos.

Sutemus, kaip ir daugelyje kitų su baltų istorija susijusių vietų, bus uždegtas baltų vienybės sąšaukos laužas.

Būti prie laužo kvies Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansamblis „Vieversėlis“ (vadovas Arūnas Stankus) ir Šiaulių Gegužių progimnazijos folkloro ansamblis „Gasužis“ (vadovai Rosita Kalinienė ir Arūnas Stankus).

Dėkojant už skalsą, vasaros gėrybes ir gerą derlių, bus sudeginti saulės, medžio, ožio simboliai. Ožys laikomas vaisingumo, derlingumo simboliu. Žaliūkių malūnininko sodyboje aukojamas ožys bus šiaudinis.

Į malūninko trobos krosnį vėl grįš ugnis, išnešta per Kupolines ir per vasarą įvairių švenčių metu degusi sodybos laužavietėje. Seniau sakydavo: per Kupolines ugnis išeina iš trobos į laukus, o per Rudens lygiadienį iš laukų sugrįžta į trobą.

Rudens lygiadienis laikytas mistiniu – senovėje tądien vykdavo sambariai – bendraminčių, bendradarbių susibūrimai (šią dieną, pagal senuosius papročius, netinka būti vienam namuose), buvo dėkojama dievams už derlių. Senovės baltai tikėjo, kad tai – ypatingas gamtos virsmo metas.