Naujausios
Rimantas Dichavičius surinko laisvės žmones
Fotomenininkas Rimantas Dichavičius Šiaulių Rėkyvos kultūros namuose eksponuoja keletą savo darbų. „Tai tik jaukas“, – sakė parodos autorius, pristatydamas savo dviejų tomų fotoalbumą, enciklopediją „Laisvės paženklinti“.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
Mūsų laisvė – ne nuoga
Rimanto Dichavičiaus paskutinių penkerių metų grandiozinis darbas – sudarytas dviejų tomų leidinys „Laisvės paženklinti“.
Abiejuose tomuose yra per 3000 iliustracijų ir per 150 menininkų – portretų ir jų biografijų. Dalį nuotraukų albumo sudarytojui atsiuntė patys autoriai, o dalį fotografavo pats R. Dichavičius. Daugelį autorių jam teko pažinti asmeniškai.
Visus autorius sieja viena paralelė – Lietuvos laisvė ir jos išraiška mene: heraldika, paminklai, vitražai, tapyba, vėliavos, pinigų banknotai ir monetos, pašto ženklai, emblemos.
„Tai menininkai, kurie aprengė mūsų laisvę nuo antpečių iki lampasų“, – sakė leidinio sudarytojas R. Dichavičius.
Reikia atidirbti
R. Dichavičius kalbėjo apie laiką, kurio gyvenime niekam nebus pridėta daugiau nei lemta. Kiekvienam žmogui norisi įprasminti save – atidirbti už tai, kad gyvenai. „Laisvės paženklinti“ – tai jo duoklė fotomenininko gyvenimui.
Vienas iš šio leidinio netiesioginių įkvėpėjų buvo dailininkas, scenografas, Šiaulių miesto garbės pilietis Antanas Krištopaitis, ilgus metus praleidęs tremtyje. Jis albumo sudarytojui yra prasitaręs apie sunkiai įsivaizduojamus išgyvenimus. Kartą sargybiniai, plaukdami laivu, tremtinį pralošė kortomis. Turėjo jį nudėti ir išmesti į jūrą, tačiau vienas sulaikė – spės nušauti ant kranto, nes tremtinys dar nebaigė jam tatuiruotės.
„Šis žmogus, kuris Šiauliuose dekoravo daugybę Dramos teatro spektaklių, tremtyje ant savo pečių kasdien nešiojo mirusius kalinius. Dešimtimis, šimtais. Jis sakė, kad Dievas pasirinko jį iš dešimties tūkstančių, kurie neišgyveno“, – pasakojo fotomenininkas.
„Mes visi buvome to prakeikto režimo aukomis“, – pabrėžė fotomenininkas, nes santvarka daugeliui atėmė protą ir žmogiškumą.
Laikas negailestingas
Leidinyje yra keletas Šiaulių krašto žmonių. Pavyzdžiui – Eduardas Juchnevičius. Jo darbus R. Dichavičius matė pigiai pardavinėjamus ant Tauro kalno Vilniuje – tarp įvairių gelžgalių ir kitų niekų. Fotomenininko nuomone, tai vienas originaliausių grafikų, kurio nemokame įvertinti.
Leidinyje pažymėtas darbštus ir nenuilstantis tautodailininkas iš Radviliškio Edmundas Gaubas. Jis išdrožė 3,4 metro ilgio ir metro aukščio horeljefą „Žalgiris. Sugrįžo lietuviai“.
Albume – iš Kelmės rajono kilusi skulptorė Dalia Matulaitė, kurios „Aušra“ puošia Šiaulius. Jos darbas paženklino aukščiausią Lietuvos vietą, esančią netoli Medininkų pilies.
Sudarinėdamas leidinį fotomeninkas pastebėjo, koks trapus yra žmogaus gyvenimas, jo kūryba: „Supratau, kad negalima gaišti. Niekas nė minutės, nė sekundės nepridės prie mūsų gyvenimo galo. Kol sudarinėjau albumą, mirė ne vienas iškilus menininkas. Kai kurie išėjo vienatvėje. Darbai nežinia, kur dingo“.
Praradimai ir daigai
R. Dichavičius retoriškai klausė: kokie buvo mūsų tautos praradimai, kai visi kūrybingiausi ir drąsiausi žmonės buvo ištremti? Išgyvenę sugebėjo grįžti ir kalnus nuversti Lietuvos labui. Daugelio jų vaikai – taip pat iškilūs menininkai.
Knygoje yra ir tremtinės Jadvygos Bieliauskienės meno darbų. Moteris buvo gabi menininkė, tačiau kūrybai trukdė skleistis tremtis, kurioje išbuvo iki 1986-ųjų.
Knygoje tarp jos darbų yra legendinės popieriaus skiautės nuotrauka. Šis popierėlis iš Rusijos lagerių nukeliavo iki pat JAV prezidento Ronaldo Reigano rankų.
Ant šio raštelio yra sveikinimas R. Reiganui, išrinktam antrai kadencijai, ir – badavimo grafikas. Kalinčios moterys badavo ir meldėsi, kad R. Reiganas, pavadinęs sovietų sąjungą „blogio imperija“, būtų vėl išrinktas.
R. Reiganas užsiminė sovietų sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui, kad šis nebekankintų moterų Sibiro lageriuose. Iš pradžių M. Gorbačiovas gynėsi, kad kaliniai jau paleisti. Patyrė didžiulę gėdą, kai R. Reigano rankose pamatė įrodymą.
„Tai neįtikėtinas pavyzdys, protu nesuvokiamas žygdarbis. Puiki medžiaga meniniam filmui. O kokius filmus dabar mes kuriame?“, – klausė fotomenininkas.
Jono TAMULIO nuotr.
ŠAKNYS: „Šiauliai man kaip arterija, einanti per širdį“, – sakė Rimantas Dichavičius, pristatydamas leidinį „Laisvės paženklinti“ ir prisimindamas šiame mieste praleistas jaunas dienas.
JAUKAS: Fotografijų paroda „Vizijos“, anot autoriaus R. Dichavičiaus, tik jaukas, viliojantis susipažinti su daugybe menininkų, kurie kūrė įkvėpti meilės Lietuvai.