Restauruota Kražių kolegija vėl taps kultūros židiniu

Restauruota Kražių kolegija vėl taps kultūros židiniu

Restauruota Kražių kolegija vėl taps kultūros židiniu

Atnaujintoje Kražių kolegijoje (Kelmės r.), kurią prieš 400 metų pastatė jėzuitai, šeštadienį atidarytas Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros ir turizmo informacijos centras. Centrui keliamas tikslas ugdyti dvasingumą ir reprezentuoti Lietuvos kultūrą Europoje, sakė iškilmių oratoriai.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Iškilmės

Iškilmės pradėtos kraštiečių sambūriu. Į Kražių Garbės knygą įrašyti miesteliui labiausiai nusipelnę žmonės. Šv. Mišias bažnyčioje aukojo anksčiau čia dirbę ir Kražiams daug nusipelnę kunigai Stanislovas Anužis, dabar gyvenantis Amerikoje ir Alionidas Budrius.

Po Mišių žmonės jungėsi prie teatralizuotos eisenos. Vienuoliai ir baroko epochos rūbais apsirengę šokėjai, ragą pučiantis Meno mokyklos mokytojas Gerimantas Rukas patraukė Kolegijos aikštės link. Miestelio centre eisenos dalyvius pasitiko ir palydėjo būgnininkai bei ragų pūtikai.

Šventę vedusi aktorė Virginija Kochanskytė priminė svarbiausius Kražių istorijos momentus, skaitė Sarbievijaus poeziją. Baroko epochos šokius šoko Kražių gimnazijos moksleivės.

Kražiškiai sveikino keliolika garbių svečių, savo žiniomis ir darbu padėjusių prikelti Kražius, bei vietos šviesuolių ir valdžios vyrų, pasistengusių, kad savo istorija garsūs Kražiai vėl skleistų šviesą į Lietuvą. Tarp jų Seimo pirmininką Česlovą Juršėną, Kultūros ministerijos Regionų skyriaus vedėja Ireną Seliukaitę, Kultūros paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę, kolegijos atstatymo projekto vadovė Ireną Staniūnienę, vilniečius profesorius Eugeniją Ulčinaitę, Libertą Klimką, Juozą Girdzijauską, Mykolą Michelbertą.

Kražiškiams sveikinimus atsiuntė Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka ir Lietuvos jėzuitų provinciolas Aldonas Gudaitis.

Kražių klebonas Vytautas Ripinskis pašventino atgaivintą kolegijos pastatą.

Sarbievijaus vardas įpareigoja

Restauruotoje kolegijoje steigtasi išlaikyti senąją dvasią. Skliautuotos lubos, M.K. Sarbievijaus celėje paliktos plytų grindys, sunkios durys, nišos, kuriose buvo židinio pakuros.

Pirmajame aukšte įsikurs muziejus, kuriame apie tūkstantis eksponatų, Turizmo informacijos centras, seniūnija ir dalis kultūros centro. Antrajame — biblioteka, į kurią bus perkelti apie penki tūkstančiai miestelio bibliotekos knygų ir netoli tūkstančio vertingų iš Amerikos atgabentų A. Narkievičiaus — Lainės dovanotų leidinių bei kultūros centras, trečiajame — konferencijų salė.

M.K. Sarbievijaus vardu kultūros centras pavadintas ne vien todėl, kad čia savo pėdsakus paliko nuo 1617 metų kolegijoje poetiką ir poezijos meną dėstęs bei pats kūręs M. K. Sarbievijus, bet ir todėl, kad šis centras turi aukštesnius tikslus.

„Yra daug kultūros apraiškų, tačiau mažai kultūros, — sakė centro koncepcijos autorius Kelmės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Algis Krutkevičius. — Pavadindami kultūros centrą Sarbievijaus vardu mes pasirinkome dorybinę orientaciją. Tai pirmasis tokios koncepcijos centras Lietuvoje. Didžiulė investicija į ateitį.“

Kražiuose jau vyksta grigališkojo giedojimo ir bažnyčios studijų savaitės bei lotyniškosios kultūros festivaliai, duosiantys pradžią tolesniems projektams.

Viltį, jog atstatyta kolegija pradės Kražių renesansą, išreiškė ir Kultūros paveldo departamento direktorė D. Varnaitė pradžiuginusi, jog jau po mėnesio bus pradėta restauruoti ir Kražių bažnyčia.

Atgimė po keturių šimtmečių

Kražių kolegijos atstatymas sutapo su jėzuitų atvykimo į Kražius keturių šimtų metų jubiliejum. 1608 — aisiais į Kražius atvykę jėzuitai pradėjo mokyti tikėjimo tiesų, o 1616 metais įkūrė kolegiją. Iki tol Lietuvoje gyvavo tik trimetės mokyklos. Kražių kolegijoje dirbo žymiausios asmenybės M.K. Sarbievijus, M. Valančius, D. Poška, S. Stanevičius. Veikė kolegijos teatras. Kražiai buvo tapę ne tik kultūros, bet ir svarbiu administraciniu centru.

1677 metais prie Kražių kolegijos buvo įsteigta bursa (bendrabutis), išlaikęs 12 neturtingų mokinių. Vėliau kolegijoje mokėsi apie 500, o bursoje gyveno 300 mokinių. Būtent bursos pastatas ir restauruotas, nes išliko iki šių dienų. Kitų pastatų vietas dabar žymi tik akmenys kolegijos aikštėje.

Dar prieš porą dešimtmečių bursoje gyveno kražiškių šeimos. Vėliau skirta pinigų trijų šešiabučių statybai. Gyventojai iškelti į naujus butus. Kolegijos pastatą nupirko valstybė. Jo atstatymo ir pritaikymo kultūros bei turizmo reikmėms projektai įgyvendinti per aštuonerius metus. Pradžią davė Kultūros paveldo departamentas, skyręs 10 tūkstančių litų projektui parengti. Vyriausybė ir rajono Savivaldybė surado 1,5 milijono litų restauruoti pastato fasadą. Pastatas pelnė restauratorių sąjungos prizą kaip vienas sėkmingiausių restauravimo projektų.

Reikėjo restauruoti pastato vidų ir pritaikyti jį kultūros poreikiams. Rajono savivaldybės specialistai parengė projektą, gavo paramą iš Europos struktūrinių fondų. Kolegijos atstatymas kainavo 6 milijonus litų.

Kelmės rajono meras Kostas Arvasevičius mena, jog buvo nemažai skeptikų, klaususių, kam to reikia. Pagrindinis Kražių kolegijos atstatymo variklis buvo Kražių atstatymo komisijos pirmininkas mero pavaduotojas Zenonas Mačernius. Projektą parengė architektė Irena Staniūnienė. Įgyvendinti padėjo dvidešimt jos kolegų. Patarimais dažnai gelbėjo kražiškis kraštotyrininkas, istorijos mokytojas ir muziejininkas Edvardas Dirmeikis.

CENTRAS: Restauruotas daugiau kaip trijų šimtmečių senumo kolegijos bendrabučio pastatas virto kultūros ir turizmo centru.

EISENA: Į M.K. Sarbievijaus kultūros ir turizmo informacijos centrą Kražių miestelio gatvėmis patraukė teatralizuota eisena.

IŠKILMĖS: Iškilmėse dalyvavo daug garbių svečių iš sostinės ir Kražių miestelio bei Kelmės rajono šviesuolių.

CELĖ: M.K.Sarbievijaus celėje (iš kairės centre) M.K.Sarbievijaus kultūros centro koncepcijos autorius Algis Krutkevičius,vienas iš kompetentingiausių konsultantų kražiškis kraštotyrininkas Edvardas Dirmeikis, ir Kražių atstatymo komisijos pirmininkas Zenonas Mačernius.

JUOSTELĖ: Juostelę perkerpa Kelmės rajono meras Kostas Arvasevičius ir Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas.

IŠKABA: Atgimusi kolegija tapo kultūros įstaiga.

GYVENTOJAS: Tarp šventės svečių kolegijos pastate užaugęs radviliškietis Vincas Vasiliauskis.

BAROKAS: Kražių gimnazijos moksleivės šoka baroko epochos šokius.

SALĖ: Trečiajame koelgijos aukšte įrengta įspūdinga konferencijų salė.

Autorės nuotr.