Naujausios
Nuo daugelio naujai atgijusių dvarų Renavo dvaras išsiskiria tuo, kad savo kultūrinį potencialą vysto jau beveik keturiasdešimt metų. Nenuostabu, kad per tokį ilgą laiko tarpą susikaupė turtingas įspūdžių komplektas, kurį dvaro šeimininkai gali pasiūlyti čia atvykstantiems svečiams ir vietos gyventojams. Renavas – puiki vieta besidomintiems dvarišku gyvenimo būdu, istorija ir kartu ieškantiems ryšio su gamta, norintiems pasigėrėti dar išlikusiu autentišku parku, paskanauti seniausių obelų veislių vaisių.
Renavo dvaro rūmai jau kelis dešimtmečius yra vietos kultūros židinys – čia veikė kultūros namai, vėliau ir Mažeikių krašto muziejaus filialas. Dvaro sodybos direktorius Deividas Makavičius pasakoja, kad kultūrinės, edukacinės veiklos dažnai vyksta naujai renovuotame oficinos pastate, kur galima apžiūrėti ir dvaro teritorijoje aptiktų radinių ekspoziciją.
Finansavimas Renavo dvaro sodybos oficinos rekonstrukcijai bei pritaikymui viešojo turizmo reikmėms skirtas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto "Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos" priemonės "Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus" lėšų.
Vietiniams bemaž į kraują įaugusios, o atvykėliams nuostabą ir pasigėrėjimą kelia istorijos apie XIX amžiuje Renave šeimininkavusį baroną Antaną Rionė. Šis veiklus, išpuoselėto skonio filantropas į dvarą sutraukdavo ne tik Europos kultūrinį elitą, bet ir garsėjo aistra gamtai: vietoje gamino šilką, užveisė aštuoniolikos hektarų angliško stiliaus parką. Savo globojamiems vaikams – dukters vaikystės draugės, našlės Viktorijos Narutavičienės sūnums Stanislovui ir Gabrieliui – nusamdė geriausią tuometį mokytoją, neturtingų bajorų šeimoje gimusį Lauryną Roką Ivinskį – pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėją, gamtos, praeities ir kalbos tyrinėtoją.
Savo šviesuolio L. R. Ivinskio žemaičiai niekada nepamirš, o dvaro sodybos darbuotojai stengiasi, kad jo dvasia čia gyventų nuolat. Jie sugalvojo edukaciją, supažindinančią moksleivius su švietėjiška ir gamtamoksline šios asmenybės veikla: siūlo kurti asmeninį kalendorių – metskaitlį, dekoruojant iš parke surinktomis gamtinėmis medžiagomis, išskiriant savo šeimai svarbiausias datas. "Nepamiršome ir L. Ivinskio pomėgio tyrinėti grybus. Eksponuojame jo itin kruopščius grybų piešinius, supažindiname su Renavo dvaro parke augančių grybų pasauliu. Galbūt susidomėję lankytojai patys panorės juos piešti ar pasigaminti iš jų dažus", – šypsojosi D. Makavičius.
Renavo dvaro istorijos paslaptis nagrinėjanti muziejininkė Nomeda Vėlavičienė, kultūros projektus administruojanti Vilma Vžesniauskienė į kultūrines veiklas kviečia įsijungti tiek visos šalies, tiek vietinius kūrėjus. Renavo dvaro sodyba sudomino ir du žinomus Lietuvos grandus – istoriką prof. Rimvydą Laužiką ir vieną geriausių šalies kraštovaizdžio specialisčių dr. Ingę Auželienę. Išnagrinėję Renavo dvaro sodybos istorines paslaptis jie atvyko savo atradimais pasidalinti su vietiniais gyventojais. "Prisijungė ir vietos kultūros atstovai. Paskanavus Renavo sodo obuolių, arbatos, pyrago ir obuolių sūrio, visų dėmesį užkariavo Mažeikių savivaldybės kultūros centro Juozo Vaičkaus "Skrajojamojo teatro" spektaklis "Ivinskio obelys", – prisiminė V. Vžesniauskienė. Visai neseniai čia surengta ir konkursinė fotoparoda "Mano sodas", kurioje aktyviai dalyvavo vietiniai ir kitų miestų žmonės.
Kultūros žinovai Renavo dvarą itin vertina dėl išlikusios bibliotekos, čia eksponuojamos antrą šimtmetį skaičiuojančios knygos su originaliais savininkų parašais. Beje, pirmąkart XVI a. paminėto Renavo dvaro rūmams istorija buvo pakankamai palanki – tušti jie stovėjo gan neilgai (nuo 1940 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos). Todėl dešimtmečiai, per kuriuos daugelis Lietuvos dvarų nunyko, čia buvo gyvi. Pavyko išsaugoti ir nemažą dalį unikalaus interjero, kurio ekspozicija atnaujinta prieš dvejus metus. Tai ypatinga proga gyvai žvilgtelėti į XIX a.–XX a. pr. Lietuvos dvarų kultūrą: interjerą, baldus, paveikslus, dekoro elementus. Įdomu, kad ekspozicijos įkūrėjas – vienas garsiausių Lietuvos kolekcininkų, mecenatas Andrejus Balyko.
Išskirtinių pramogų gerbėjai visus metus kviečiami susipažinti su paslaptingaisiais nakties gyvūnais – šikšnosparniais, kurių žiemojimo namais jau ilgą laiką tapęs Renavo dvaro sodo rūsys. Atnaujindami dvaro pastatus darbuotojai į tai atsižvelgė ir pritaikė rūsius šikšnosparnių žiemojimui bei sukūrė pažintinę edukaciją. Už tokią originalią bei gamtai palankią idėją renaviškiai pelnė Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros apdovanojimą. Kūrybingi darbuotojai sugalvojo ir daugiau veiklų – gėlių dėžutės kūrimą, kvapaus augalų vandens – hidrolato, linų sėmenų aliejaus gamybą ir kt.
"Renavo dvaro sodyba yra šio krašto, Žemaitijos ir visos Lietuvos istorijos saugotoja, stebinanti atradimais ficivietos šviesuoliams. Todėl nuoširdžiai laukiame visų dvare ir jo organizuojamose veiklose", - kvietė direktorius D. Makavičius. Apie dvarą ir jame vykstančius renginius daugiau sužinoti galima svetainėje www.renavodvaras.lt arba "Facebook" paskyroje "Renavo dvaro sodyba".
Užs. Nr. 525266
