Reginai Varnaitei verkti ar juoktis skirtumo nėra

Reginai Varnaitei verkti ar juoktis skirtumo nėra

Reginai Varnaitei verkti ar juoktis skirtumo nėra

Nulipusi nuo scenos ir nusisegusi ilgą sijoną, nusirišusi skarelę ar nusiėmusi skrybelaitę, aktorė Regina Varnaitė tampa smulkute moterimi. Skirtingai nei jos herojės, bendraudama kalba taupiai. Lietuvos komedijos karaliene tituluojama aktorė visą save atiduoda scenoje.

Angelė MOCKUTĖ

angele@skrastas.lt

Vakaras su aktore Rėkyvoje

Susitikimas su legenda tapusia aktore Regina Varnaite surengtas eilinę savaitės pavakarę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriuje.

Kauno valstybinio dramos teatro aktorė yra suvaidinusi kone 100 pagrindinių vaidmenų spektakliuose ir filmuose: Bekampienę komedijoje „Amerika pirtyje“ ir davatką Uršulę spektaklyje “Baltaragio malūnas“, kino juostoje “Velnio nuotaka“ ir kitus.

Gegužę 82-ąjį gimtadienį minėsianti aktorė Kauno valstybiniame dramos teatre skaičiuoja 57-ąjį sezoną. 1974 metais pirmą kartą parodyta „Amerika pirtyje“ iš teatro repertuaro dar neišbraukta. Kol teatras antrus metus remontuojamas, ši komedija rodoma kituose miestuose.

Kiti ryškūs spektakliai, Anapilyn išėjus R. Varnaitės partneriams, liko teatro istorijoje ir žiūrovų atmintyje. Svarbiausias aktorei darbas teatre buvo 2001-aisiais Beatričė spektaklyje „Meilė, džiazas ir velnias“.

Personažų spalvos

Kūrybinį vakarą „Laimė būti kartu“ aktorės dukra Aušra Eidukaitytė surežisavo taip, kad žmonės R. Varnaitę pamatytų visomis spalvomis, kuriomis ji žibėjo teatre.

Aktorei vaidinant ištraukas iš legendiniais tapusių spektaklių, A. Eidukaitytė mamai atstojo scenoje buvusius partnerius — palaikė dialogus.

Į sceną energingai išbėgusią kudakuojančią Bekampienę žiūrovai pasitiko audringais plojimais. Pristatydama spektaklį A. Eidukaitytė prisiminė: režisierius Valdas Lencevičius norėjo, kad šios komedijos personažų charakteriai būtų ryškūs, spektaklis primintų klojimo teatro pastatymus.

„Kartą mama po repeticijos sako: ai, nežinau ką daryti. Ta Bekampienė kudakuoja kaip kokia višta. O ką, jei pabandyčiau sukurti tokį charakterį? Režisierius pritarė, kad tekstas būtų kudakuojamas. Kritikai įvertino, kad toks Bekampienės charakteris spektakliui suteikia ritmą,“ — prisiminė A. Eidukaitytė.

Vis spirganančią Bekampienę keitė dievobaiminga ir viską žinanti Uršulė („Baltaragio malūnas“), tragikomiška Izolda (“Šventežeris“), aštrialiežuvė piršlė Fiokla (“Vedybos“). Stebėdami šiuos personažus žiūrovai leipo juokias. O kai prieš juos stojo romatiška mergelė Antosė (“Visada tas pats“), staiga surimtėjo, buvo braukiančių ir ašarą.

Neįmintas fenomenas

Nors aktorė yra sukūrusi ir tragiškų vaidmenų (senutė Galčicha, „Be kaltės kaltieji“, Vini, “Laimingos dienos“, Beatričė, “Meilė, džiazas ir velnias“ ir kt.), ji labiausiai įsiminė kaip komedijos karalienė.

A. Eidukaitytė pacitavo rašytojo A. Vienuolio-Žukausko prisiminimus: „Kaip R. Varnaitė išeina į sceną, atrodo, kad vaidina kiekvienas jos pirštelis ir ima juokas nežinia kodėl. Tarsi kokia paslaptis yra“.

„Prisimenu: viename spektaklyje aktorei nedavė jokio vaidmens. Tik prašė, kad jos pavardė būtų įrašyta — žiūrovams privilioti. Komedija nebuvo linksma, žiūrovai taip liūdnai žiūrėjo. Bet ten buvo panaudotas aktorės balso įrašas. Tik jį išgirdo, ir salėje toks pagyvėjimas... “, — pasakojo dukra.

Aktorės R. Varnaitės dažnai klausia: scenoje lengviau juoktis ar verkti?

„Man visi vaidmenys geri. Ir tragiški, ir komiški, bet tragiškų mažiau duoda,“ — šyptelėjo aktorė ir palietė savo nosį.

„Nesakyk, dabar požiūris pasikeitęs ir ne su tokiom nosim Džiuljetos vaidina. Dabar kuo negražesnis artistas, tuo geresnius ir tragiškesnius vaidmenis gauna. Čia buvo tokia pozicija,“ — įsiterpė dukra.

Kartą kolega aktorę R. Varnaitę paerzino, kad jai nelemta suvaidinti nei Kleopatros, nei Dezdemonos. Kai aktorės paklausėme, ar dėlto neskauda širdies, ji tik nusijuokė: „Na kas man iš tos “bezdemonos“? Nesvarbu. Juk esi aktorė, vaidini tai, ką tau duoda ir kiekviename vaidmenyje ieškai kažko gražaus, gero.“

Infarktas Dievo dovanos neatėmė

Žiūrint, kaip scenoje aktorė R. Varnaitė trykšta energija, į užkulisius žvaliai nubėga ir per keletą minučių persirengusi grįžta, sklandžiai, su visais atspalviais beria tekstus, sunku patikėti, kad ją prieš keletą metų ištiko širdies infarktas.

„Laimingai išgelbėjo. Dabar medicina labai pažengusi. Kai taip buvo a.a. vyrui, aktoriui Vytautui Eidukaičiui, nieko nesuvokėme,“ — prisiminė aktorė.

Jos gyvybingumo paslaptis: nerūkė, negirtuokliavo, turi įgimtą gyvybingumą, kurį davė genai ir Dievas.

Savo spalvingo ir turiningo gyvenimo į atsiminimų knygą negalvoja perkelti: „Reikia gyventi, o ne sėdėti“.

ŠEIMA: Aktorę Reginą Varnaitę į susitikimus su lydi dukra Aušra Eidukaitytė, būsimoji teologijos mokslų daktarė.

PAPRASTUMAS: Aktorė apie savo gyvenamą kalba trumpai: „Ką apie gyvenimą gali papasakoti? Nagi viskas natūralu“.

IZOLDA: Spektaklyje „Šventežeris“ aktorei teko tragikomiškas Izoldos vaidmuo. Jį per 32 metus R. Varnaitė vaidino daugiau kaip 800 kartų.

URŠULĖ: „Davatkoms burtus užtaisiau. Kad jos man neįkyrėtų ir liežuvių apie mane nenešiotų. Tik mano burtai nieko nepadėjo — visos sveikos kaip kumelės“, — iki ašarų žiūrovus virkdė Uršulė, pažįstama iš “Baltaragio malūnas“.

Jono TAMULIO nuotr.