Naujausios
Pristatyti istoriko Adolfo Šapokos raštai
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje pristatytas ketvirtasis Adolfo Šapokos raštų tomas, skirtas mokslinei istoriko korespondencijai. Leidinio rengėjas Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Valdas Selenis pabrėžė, kad A. Šapokos laiškai – unikalūs. Juose atsiskleidžia informacija ir apie asmeninį gyvenimą, ir istoriko darbo detalės.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Publikuoti 76 laiškai
Adolfas Šapoka (1906–1961) yra vienas iš populiariausių XX amžiaus Lietuvos istorikų. Jo atminimas įamžintas įvairiomis formomis, dabar įprasmintas istoriko palikimas – išleisti jo raštai. Iki šiol tik nedaugelis lietuvių istorikų sulaukė tokio dėmesio (išleisti Simono Daukanto, Konstantino Avižonio, Zenono Ivinskio ir Jono Puzino raštai).
Ketvirtąjį A. Šapokos raštų tomą parengė dr. Valdas Selenis – Lietuvos edukologijos universiteto lektorius, istorikas, besidomintis Lietuvos XX a. pirmos pusės kultūros ir istoriografijos istorija, paskelbęs įvairių publikacijų apie A. Šapoką ir kitus jo amžininkus istorikus.
Knygoje „Raštai. T. IV: mokslinė korespondencija“ publikuojamą A. Šapokos mokslinę korespondenciją sudaro 76 laiškai, rašyti nuo 1931 metų sausio 25 dienos iki 1961 metų vasario 26 dienos, likus kiek daugiau nei savaitei iki istoriko mirties (A. Šapoka mirė kovo 9 dieną).
Laiškai saugomi Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto archyve, Pasaulio lietuvių archyve (Čikaga, JAV), Kanados lietuvių archyve-muziejuje (Torontas). Korespondencija apima beveik visą A. Šapokos profesionalaus istoriko mokslinės veiklos laikotarpį ir atspindi svarbiausius jos aspektus.
Vienas laiškas saugomas „Aušros“ muziejuje
„Aušros“ muziejuje istoriko A. Šapokos raštų knyga pristatyta neatsitiktinai. Kai 1933 metais muziejus rengėsi 1863 metų sukilimo 70-mečiui skirtai parodai ir visoje Lietuvoje rinko medžiagą, muziejaus darbuotojas Boleslovas Pečkauskis kreipėsi į A. Šapoką dėl kai kurių sukilimo šaltinių ir literatūros.
A. Šapoka B. Pečkauskiui atsakė raštu. Šis laiškas išliko ir yra saugomas „Aušros“ muziejuje. Be to, muziejaus kronikoje užfiksuota, kad A. Šapoka 1936 metų sausio 9–11 dienomis lankėsi muziejuje ir rinko medžiagą apie XVIII amžių.
Raštus leidžia Lietuvos edukologijos universitetas
A. Šapokos „Raštų“ leidybos projektas įgyvendinamas Lietuvos edukologijos universitete. 2008 metais buvo išleistas antrasis šių raštų tomas (pirmasis serijos leidinys), pristatantis anksčiau nepublikuotą A. Šapokos disertaciją „Lietuva Reformų Seimo metu. Iki 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos“ (parengė Robertas Jurgaitis ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė).
2013 metais išleistas pirmasis raštų tomas, skirtas A. Šapokos Vilniaus istorijos tyrinėjimams (parengė Aivas Ragauskas). Šiuo metu parengtas ir trečiasis tomas, kurį sudarys A. Šapokos disertacija „Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos“ ir jo habilitacinis darbas „1655 m. Kėdainių sutartis, arba Švedai Lietuvoje 1655–1656 metais“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
LAIŠKAI: „Adolfo Šapokos laiškai išsiskiria tolerantišku, kultūringu stiliumi. Pirmasis laiškas 1931 metų sausio 25 dieną buvo parašytas istorikui Augustinui Janulaičiui, į kurį A. Šapoka kreipiasi ypač pagarbiai, save vadindamas jo mokiniu“, – pasakojo ketvirtojo A. Šapokos raštų tomo rengėjas dr. Valdas Selenis.