Naujausios
Antradienį Šiaulių miesto senjorų klubo nariams buvo pristatytas profesoriaus Vytauto Gudonio dokumentinis filmas „Irmutė – Irma“, kuriame pasakojama aklos mergaitės istorija.
V. Gudonis yra gerai susipažinęs su neregių ugdymo ir socializacijos problemomis. Jis yra dirbęs tuometinės Suaugusių aklųjų ir silpnaregių mokyklos Šiaulių skyriuje, ten mokė neregius Brailio rašto, vėliau teikė psichologinę pagalbą Šiaulių Petro Avižonio ir Panevėžio „Linelio“ ugdymo centrų ikimokyklinio amžiaus vaikams, turintiems regėjimo sutrikimų, bei Klaipėdoje suaugusiems, staiga dėl traumų netekusiems ar netenkantiems regėjimo dėl diabeto ir kitų ligų.
Stebėdamas savo ugdytinius Šiaulių Petro Avižonio ugdymo centre, psichologas sukūrė dokumentinį filmą „Irmutė – Irma“, kuriame nuo trejų metų kelis dešimtmečius, įvairiais amžiaus tarpsniais, filmavo aklą mergaitę, atskleisdamas jos socialinę raidą.
Į klausimą, kaip gimė šio filmo idėja, profesorius papasakojo, kad prieš tris dešimtmečius pradinių klasių programos studentė neakivaizdininkė po egzamino paprašiusi pakonsultuoti, kaip reikia aklam vaikui sudaryti vaizdinius.
„Pakalbėjus apie tai, studentės paklausiau, ar ji savo šeimoje turi neregę mergaitę. Studentė atsakiusi, jog tai kaimynų trimetė neregė mergaitė, kurią ji pati bando mokyti. Sužinojęs adresą, pasikvietęs Petro Avižonio ugdymo centro direktorę Audrę Urbienę, tuo metu viešintį Šiauliuose kolegą Paulą Beikerį iš Mančesterio universiteto, kuriame stažavausi, ir bendradarbį Audrių Paulauską su kino kamera, nuvykome į netoli Šiaulių esantį kaimą. Taip gimė pirmieji šio filmo kadrai. O vėliau liko tik netingėti, filmuoti darželyje, Irmutės namuose, mokykloje, universitete, konferencijose, kuriose dalyvavo Irma“, – baigė pasakojimą profesorius.
Šis dokumentinis filmas buvo parodytas pristatant profesoriaus parengtos monografijos „Negalia visuomenėje, literatūroje ir vaizduojamajame mene“ antrąjį tomą Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje. Į pristatymą atvyko ir pati filmo herojė Irma su savo palaikymo komanda – draugais, mama ir kitais artimaisiais.
Dabar jau trisdešimtmetei merginai įdomu buvo išgirsti ikimokyklinukės, mokinės, studentės savo balsą, o mamai ir kitiems artimiesiems pamatyti, kaip augo ir brendo Irmutė – Irma. Ši visapusiškai išprususi, turinti įvairių talentų mergina susitikimo pabaigoje, akompanuodama sau gitara, atliko savo kūrybos dainą, skirtą šio filmo kūrėjui profesoriui V. Gudoniui.
Šio jautraus susitikimo filmuota medžiaga buvo įtraukta į paskutinį minėto dokumentinio filmo variantą, kuris pristatytas Šiaulių miesto senjorų klubo nariams.