Naujausios
Žmogus išgarsinęs Tytuvėnus
Vlado Kalvaičio mirties metinių paminėjimo ir knygos apie jį pristatymo renginį vedė tytuvėniškė Monika Sakienė. Knygos sudarytojos Janina Skeberdienė ir Zenta Mačiulaitienė papasakojo apie knygos rengimo procesą ir kas sudėta solidžiame beveik 400 puslapių leidinyje.
Mintis išleisti knygą apie Vladą Kalvaitį gimė iš karto po rašytojo mirties. Tačiau leidybai nepavykdavo gauti lėšų. Šią vasarą, kai artėjo rugsėjis, o tuo pačiu penktosios V. Kalvaičio mirties metinės, knygos sudarytojos nusprendė savo laiką paskirti knygos sudarymui. Jas drąsino Tytuvėnų bendruomenė, pasiryžusi gauti lėšų knygos leidybai. 5000 eurų skyrė rajono savivaldybė, trūkstama suma surinkta iš tytuvėniškių verslininkų ir bendruomenės narių.
Renginyje mintimis apie rašytoją, jo asmenybę ir misiją dalijosi V. Kalvaičio dukra Vida Pikutienė, rašytoja iš Kauno Irna Labokė, tytuvėniškė žurnalistė Nijolė Petrošiūtė, kelmiškės literatės Dalia Griškevičienė, Jadvyga Šimkienė, tytuvėniškė mokytoja Bronislava Buchienė, fotografas Vytautas Šimkūnas ir kiti ne tik kaip rašytoją, bet ir kaip žmogų Vladą Kalvaitį pažinoję tytuvėniškiai.
Rašytojo artimieji, rajono savivaldybės ir seniūnijos atstovai dėkojo knygos sudarytojoms Janinai Skeberdienei ir Zentai Mačiulaitienei už iškilaus tytuvėniškio atminimo įamžinimą solidžiu ir visapusišku leidiniu.
Renginį paįvairino meninė programa, kurioje atlikta dainų V. Kalvaičio žodžiais.
Paminklas GYVENIMUI ir KŪRYBAI
Solidžiame leidinyje „Niekur niekur nebuvau išėjęs“ pateikta išsami, artimųjų išsaugotomis nuotraukomis gausiai iliustruota rašytojo biografija nuo Radviliškio, kur prabėgo vaikystė ir kur iš mokyklinio suolo Vladą išsivedė KGB.
Paskui Šiaulių, Lukiškių, Leningrado kalėjimai, paskui tremtis ir Intos lageris, kur patirta žiaurumo, pažeminimo, šalčio, bado ir kitų su žmogaus esybe ir gyvybe nesuderinamų dalykų.
Tačiau ir šalia tokių patirčių jaunas žmogus svajoja apie gyvenimą ir meilę, po sunkių darbų lanko mokyklą, įstoja į Irkutsko institutą, veda savo likimo draugę tremtinę ir būsimąją gydytoją Leonorą.
Grįžus į Lietuvą nebuvo galima apsistoti gimtąjame Radviliškyje. Gyvenimo keliai atvedė į Tytuvėnus. Ir Tytuvėnams pasisekė, nes talentinga asmenybė išgarsino miestą. O kančios, patirtos lageryje, įgalino parašyti nemarų, dar ilgai ateities kartoms praeitį priminsiantį kūrinį „Sustiprinto režimo barakas“.
Knygoje apžvelgiamas visas Vlado Kalvaičio literatūrinis palikimas: 12 knygų, išleistų tik atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Jos labai įvairialypės: satyros, novelių rinkiniai, eilėraščiai, novelių romanas.
Pateikiama daug recenzijų, rašytojų, literatūros kritikų, publicistų ir leidėjų atsiliepimų apie unikalaus tytuvėniškio Lietuvos rašytojų sąjungos nario kūrybą.
Skyriuje „Tegu kalba Vladas Kalvaitis“ pateikiami gausiai publikuoti interviu su V. Kalvaičiu. Juos parengė leidėjai, rašytojai, respublikiniuose leidiniuose ir Kelmės rajone dirbantys ar dirbę žurnalistai.
Skyriuje „Iš atminties dienoraščių“ publikuojami kraštiečių prisiminimai apie iškilią, bet drauge labai kuklią, be galo tolerantišką asmenybę. Ypač jautrūs ir autentiški rašytojo dukros Vidos Pikutienės ir jo anūkų atsiminimai.
Pasak J. Skeberdienės, Pikučių šeima ypač nuoširdžiai padėjo suteikdama unikalios informacijos, nuotraukų, pasidalindama prisiminimais.
Pateikiama netgi niekur nepublikuotos Vlado Kalvaičio kūrybos.
Kad knyga išvystų pasaulį, sudarytojoms teko pasitelkti daugybę autorių, panaudoti anksčiau publikuotus jų tekstus. Daug archyvinės medžiagos pavyko gauti iš Kelmės Žemaitės viešosios bei Tytuvėnų bibliotekų, rašytojo draugų literatų, žurnalistų, rašytojų, literatūros kritikų, fotografų.
Įamžintas neeilinės asmenybės atminimas
Prieš renginį Tytuvėnuose buvo atidarytas Vlado Kalvaičio takas. Taip pavadintas skersgatvis, kuriuo rašytojas eidavo iš savo namų Rūtų gatvėje į miesto centrą. Vlado Kalvaičio taką sutvarkė seniūnija. Aplankytas rašytojo kapas. Ant jo padėta gėlių.
Pernai Šv. Jurgio kalnelio papėdėje V. Kalvaičio atminimui pastatytas suolelis. Ant jo, regis, tik trumpam palikti rašytojo taip mėgti žali akiniai ir atversta knyga. Šiemet prie suolelio Tytuvėnų seniūnija, miesto bendruomenė ir „Vieversio“ litaratų klubas pasodino hortenzijų. Seniūnija pasirūpino pastatyti akmenį su įamžintomis rašytojo gimimo ir mirties datomis bei jo eilėraščio eilute „Niekur niekur nebuvau išėjęs“.
2019 – aisiais, praėjus metams po rašytojo mirties, Tytuvėnų gimnazijoje, direktorės Irmos Stankuvienės ir ugdymo įstaigos bendruomenės rūpesčiu atidaryta Valdo Kalvaičio vardu pavadinta klasė.
Jau pora metų iš eilės rugsėjo mėnesį Prienų vienkiemyje, kurio šeimininkė viena iš knygos sudarytojų Janina Skeberdienė, surengti Vlado Kalvaičio kūrybos skaitymai.
