Naujausios
Praeities ženklai pasakoja apie tautos praeitį
Europos paveldo dienų renginiai Kelmės rajone surengti paveldo objektuose: buvusiame dvare (dabar – Kelmės krašto muziejuje) bei Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno reflektorinėje salėje.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Tikintiesiems grąžinta prieš 140 metų
Vienas iš įdomiausių ir didžiausių XVII-XIX amžiaus Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdžių – Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis.
Reflektorinėje salėje Tytuvėnų piligrimų centro gidė Rūta Krencienė supažindino su bažnyčios ir vienuolyno ansamblio epochų ženklais. Šiemet sukanka 140 metų nuo bažnyčios grąžinimo tikintiesiems.
Išlikusio bažnyčios ir vienuolyno ansamblio architektūroje ryški daugiasluoksnė gotikos, renesanso ir baroko stilių dermė.
Vienuolynas kūrėsi XVII amžiuje, kai tuometinis Tytuvėnų savininkas Andriejus Valavičius 1614 metų gegužės 1 dieną Tryškiuose surašė bernardinų vienuoliams skirtą aktą dėl ketinimo funduoti vienuolyną Tytuvėnuose. Statyboms buvo skirta 10 tūkstančių auksinų. Fundatorius sumanymo nespėjo įgyvendinti, nes tų pačių metų rugsėjo 7 dieną dieną mirė.
Vienuolynas vis tiek buvo pastatytas, išgyveno ilgus ir skirtingus amžius. Sovietmečiu vienuolyne veikė įvairios įstaigos, tarp kurių buvo ir žemės ūkio mokykla, ir vidurinės mokyklos internatas. Rimto remonto ir renovacijos ansamblis sulaukė 1961-1973 metais.
Tytuvėnų bažnyčia pašventinta 1635 metais.
„XIX amžiuje Tytuvėnai mena kunigą sukilėlių vadą Antaną Mackevičių, ne sykį čia užsukusį keliaujantį iš Paberžės link Varnių, Tytuvėnuose lankėsi ir vyskupas Motiejus Valančius“, – pasakojo R. Krencienė.
Sukilimo sukaktys
Kelmės krašto muziejininkas Rimantas Serva pasakojo apie 1863 metų sukilimą ir vieną iš jo vadų – kunigą Antaną Mackevičių. Šiemet sukanka 150 metų nuo sukilimo pradžios ir 185 metai nuo A. Mackevičiaus gimimo.
Būsimasis sukilėlių vadas gimė tuometiniame Morkių kaime, į kurį jo tėvai, nusigyvenę bajorai atsikėlė 1821 metais.
Muziejininkas pasakojo ir apie Tytuvėnuose pirmąjį sukilėlių būrį, maždaug 250 vyrų, surinkusį buvusį Rusijos artilerijos karininką Zigmą Citavičių. Prisiminta, kaip ir kieno sukilėliai buvo išduoti ir žuvo, kaip įamžintas jų atminimas.
Muziejus turi vienintelį Lietuvoje 1863 metų sukilimo laikų tekstilės gaminį – vėliavą, priklausiusią Povilo Šimkevičiaus sukilėlių būriui. Vėliava šiuo metu paskolinta ir eksponuojama Šiaulių „Aušros“ muziejuje.
Kražių kraštotyros muziejaus vedėjas Vygantas Mažonas skaitė pranešimą apie Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų.
Epochų ženklai
Kelmės rajone Paveldo dienos minimos nuo 2001-ųjų, šiemet jau 13-ąjį kartą. Tema – „Epochų ženklai“.
Paveldo dienų renginiais siekiama supažindinti visuomenę su kultūros paveldu, skleisti žinias apie juos, skatinti juose lankytis ir jais domėtis.
Renginys Tytuvėnuose baigėsi Šiaulių styginių kvarteto klasikinės muzikos koncertu, kuriame skambėjo skirtingų epochų kompozitorių kūriniai.
Edukacinėje programoje „19 amžiaus raštas“ buvo galima rašyti žąsies plunksna. Vienuolyne eksponuojami vyskupo Motiejaus Valančiaus laiškai, vienuolyno XIX amžiaus korespondencija, poeto ir kunigo Ričardo Mikutavičiaus vienam iš 1863 metų sukilimo vadų Antanui Mackevičiui skirtas eilėraščių ciklas.
Europos paveldo dienos paminėtos ir buvusiame Kelmės dvare – surengta popietė „Istoriniai Kelmės krašto paminklai – mūsų praeities liudininkai“ su senjorų bendruomene.
Autorės nuotr.
EPOCHA: Tytuvėnų piligrimų centro direktorė (iš dešinės) Asta Vaitkevičiūtė-Kizienė ir vyriausioji finansininkė Vida Bagdonavičienė Europos paveldo dienų renginio dalyvius pasitiko apsirengusios neįprastais šiems laikams drabužiais.
SUKILIMAS: Apie 1863 metų sukilimo istorinius pėdsakus Kelmės krašte pasakojo Kelmės krašto muziejininkas Rimantas Serva.
MUZIKA: Skirtingų epochų kompozitorių kūrinius atliko Šiaulių styginis kvartetas.