Naujausios
Meną sujungė istorija
Kamerinių meno kūrinių projektą „Slapukų gidas“ įgyvendinęs Šiaulių dailės galerijos kolektyvas, slapukus kūrę menininkai ir tekstų autorius rašytojas Rimantas Kmita trečiadienį pakvietė į 1,5 valandos trukusią ekskursiją.
Pasak Šiaulių dailės galerijos direktorės Ernestos Šimkienės, slapukų idėja kilo praėjusiais metais. Įgyvendinti sumanymą nebuvo lengva: trukdė ir karantinas, ir žiemos šalčiai, galiausiai – liūtys. Patarimais talkino „sekretų“ Šilutėje sumanytojas Andrius Sirtautas.
Prie Šiaulių dailės galerijos slepiasi Gintauto Lukošaičio „Viruso karūna“.
Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis išdavė paslaptį, kad kūrinys yra iš paauksuotos bronzos.
„Projektas prasidėjo pandemijos laiku, o dabar mes jį atidarome pandemijai baigiantis, mirštat, bet paminklas pandemijai lieka. Tai – kovidui skirtas monumentas, įkastas į žemę. Manau, kad esame vienintelis pasaulyje miestas, kuris turėsime paminklą kovidui“, – sakė V. Kinčinaitis.
Kiekvienas kūrinys turi QR kodą. Informaciją apie slapukus pateikiama lietuvių, anglų, rusų ir latvių kalba. R. Kmitos sukurti pasakojimai įrašyti lietuvių kalba. Tekstus įgarsino Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai Aurimas Žvinys, Monika Šaltytė, Inga Jarkova, Anicetas Gendvilas.
Menininkų darbus R. Kmita gyvai išvydo tik per ekskursiją – dėl karantino matė tik nuotraukas, aprašymus, komentarus.
„Rašymas buvo kaip kaleidoskopas, kai keičiasi spalvos, formos. Kai žiūri per meno kūrinį, miesto istorija visai kitokia, išsigaubia. Buvo labai įdomu paskaityti apie Zubovų dvarą ir sukurti keistą tekstą iš detalių, kurios visos yra tikros. Man buvo labai įdomi nauja patirtis pažiūrėti per meno kūrinius į miesto istoriją“, – sakė R. Kmita.
Pasak rašytojo, šis projektas leidžia įsivaizduoti, kad meno kūriniai neatsiranda atsitiktinai, kaip vieno menininko sumanymas, bet yra vietos dvasia, kuri viską valdo, prižiūri ir stebi. R. Kmita tikisi, kad žmonės, pasiklausę tekstų, susidomės miesto istorija ir ieškos papildomos informacijos.
Viena iš įdomiausių dvaro istorijų jis įvardijo virsmą: nuo Platono Zubovo, dalyvavusio Abiejų Tautų Respublikos padalijime, iki palikuonių – Lietuvos patriotų.
Požeminė galerija
Perėjus Kaštonų alėją ir gatvę, Aušros alėjos šaligatvyje, slepiasi antras slapukas – Irenos ir Viliaus Šliuželių „Dialogas“. Paėjus keletą žingsnių Dvaro gatvės link, šaligatvis slepia Simonos Bagdonaitės-Gulbinienės kūrinį „Kosminiai žaidimai“.
Pasak E. Šimkienės, slapukai labai skirtingi ir atskleidžia menininkų specifiką. Tai – aukšto lygio meno kūrinių požeminė galerija.
Artėjant prie sankryžos šaligatvyje paslėptas telšiškio Romualdo Inčirausko „Riteris“. Menininko kūriniais garsėja Telšiai – R. Inčirauskas patvirtino, kad Šiauliuose yra jo pirmoji skulptūra po žeme.
Kitoje Aušros alėjos pusėje, netoli „Polifonijos“, paslėptas Vitalijos Kurtinaitienės kūrinys „Atminties mechanizmai“. Autorė sakė, jog visą vaikystę, kuri prabėgo Vilniaus senamiestyje, labai mėgo daryti „sekretus“. Sulaukusi pasiūlymo sukurti slapuką „brandžiame amžiuje“, neabejojo.
V. Kurtinaitienės kūrinio kaimynystėje yra Živilės Žvėrūnos „Genealogija“. Kūrėja sakė į užduotį pasižiūrėjusi vaikiškai: rinkosi infantilias spalvas, lipdukus. Jos kūrinys kalba apie virusus – nuo ligų iki interneto.
„Meno kūriniai skirtingi, norėjau, kad tekstai būtų su bendrais raktažodžiais, turtinga istorija leido kūrinius apjungti“, – sakė R. Kmita.
Vilniaus gatvės bulvare, prie Šiaulių apskrities archyvo, paslėptas Editos Sūdžiūtės kūrinys „Akmens tyloje snaudžia paslaptys“.
„Paradoksas: meno kūrinys, įleistas į žemę, netampa palaidotu, atvirkščiai, – pradeda gyvenimą“, – sakė autorė.
Reda ir Arūnas Uogintai įamžino Šiaulių dramos teatro 90-metį – kūrinį pavadino „Princesė Turandot“ – tai pirmasis 1931 metais suvaidintas spektaklis, nuo kurio skaičiuojamas teatro gimtadienis. Slapuke autoriai „apgyvendino“ aktorius ir pirmąjį spektaklį simbolizuojančią kaukę.
Šis slapukas turi dar vieną paslaptį – per didžiąją liūtį sugebėjo „iššokti“ iš savo vietos.
Ekskursija baigėsi prie Didždvario gimnazijos, kur dar praėjusių metų pabaigoje buvo paslėptas pirmasis kūrinys – Voldemaro Barakausko „Homo ludens. Žaidžiantis žmogus“.
