Naujausios
„Polifonija“ nenuleis kartelės iki popso
Vakar Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ koncertu pradėjo švęsti savo veiklos 40-metį. Klausytojai visus metus bus kviečiami į koncertų ciklą, kuris baigsis gruodį. Choro vadovas Tomas Ambrozaitis tiki choro misija ir ieško būdų, kaip motyvuoti chorą dirbti už nedidelį atlyginimą.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
– Kalbamės prieš pirmąjį šventinį koncertą. Kokia choro misija šiandien?
– Mūsų misija – nešti žmonėms muziką. Kad išgirstų kitokią muziką, kuri galbūt nėra populiari, bet yra aukso fondas. Išgirsti kompozitorių, kurie yra Lietuvos pasididžiavimas, kūrinių. Negaliu sakyti, kad salės koncertų metu yra pilnos, bet džiaugiuosi, kad tokią muziką vertinančių žmonių ateina.
Eidami į sceną visuomet pasižiūrime, kiek klausytojų salėje. Kartais būna staigmenų, kai ateina daug ir net jaunų. Mūsų klausytojų amžiaus vidurkis ir intelektas kiek kitoks, tai žmonės, kurių laisvalaikis nėra televizoriaus žiūrėjimas.
Valstybiniai reikalai labai lemia žmonių gyvenimus. Žmogui svarbu yra pamaitinti šeimą, susimokėti mokesčius, prižiūrėti sveikatą – tai brangiai kainuoja, o tie centai, kurie lieka, skiriami kultūrai.
– Kokius laikus dabar išgyvena "Polifonija“?
– Kaip ir kiti panašūs kolektyvai – nėra lengva, tačiau yra pliusų ir minusų.
Pliusas – esame Šiaurės Lietuvoje, toli nuo Vilniaus. Turime didesnį veikimo lauką: mūsų klausytojai – iš šalies pakraščio, daugiau valstybinių chorų šitoje pusėje nėra. Minusas – Vilnius, kuriame kultūrinių renginių koncentracija ir pasiūla yra labai didelė.
Jaučiame tą atitolimą. Vilniuje, Kaune ir net Klaipėdoje tokie pat kolektyvai turi kitokį klausytojų skaičių, ir net kitokį klausytoją. Turime gerą vardą, nejaučiame, kad esame iš periferijos. Jei reikia atlikti kokį „stambų“ kūrinį, prisimenama „Polifonija“.
– Ar renkantis repertuarą svarbu įtikti klausytojui?
– Ką šiandien reiškia "įtikti"? Lietuvoje dabar yra įvairių kolektyvų ir chorų žanrų. Televizija parodo, kad chorai ir taip, ir kitaip gali. Žmonės susidaro įspūdį, kad choras padarys viską, ką tik žiūrovas panorės. Mes esame valstybinis choras, ir mūsų padėtis neleidžia taip elgtis.
Turime išlaikyti savo kartelę, choras nėra cirkas, nėra baletas, negalime nei šunimi loti, nei gaidžiu giedoti.
„Polifonijoje“ dirbantys žmonės yra aukšto dvasinio lygio žmonės, keistai pasižiūrėtų, jei pakabinčiau programą, kur reiktų šunimi kaukti kregždutės pozoje. Jie tai padarytų. Bet ar jie gerai jaustųsi morališkai ir dvasiškai? Tikrai ne. Turime linkti į rimtąją, aukštąją muziką, o ne į šou, kurio ir taip netrūksta.
– „Polifonijos“ chore – per keturiasdešimt žmonių, kokie jie?
– Per trejus metus, kiek čia dirbu, juos šiek tiek pažinau ir apie kiekvieną galėčiau kažką pasakyti. Yra tokių, kurie kiekvieną koncertą išgyvena, išjaučia, kuriems svarbu, kodėl koncerte ar repeticijoje nepasisekė, ieško atsakymų į klausimus. Tai ir yra kolektyvo stiprybė ir variklis.
Tada pajunti, kad ne be reikalo mes kiekvieną dieną nuo 9 valandos ryto dirbame.
– Choras yra valstybini,s ir darbuotojai gauna algą. Koks yra šios srities darbuotojų atlyginimas?
– Skųstis nenoriu, o džiaugtis neturiu kuo. Yra nustatytos darbo valandos, repeticijos, užsiėmimai, suplanuoti koncertai, kurių būna per mėnesį ir vienas, ir septyni, ir devyni.
Būtų gerai, jei šiandien „Polifonijos“ dainininkas atlyginimo gautų antra tiek, kiek gauna. Tai net nebūtų tas algos vidurkis, apie kurį kalba valdžia per televiziją.
Žmonės po darbo chore lekia į kitus darbus, kitaip neįmanoma išgyventi. Chore dirba arba labai motyvuoti, arba pasirinkimo neturintys.
Ir rūbų naujų choristams reikia, ir batų, visko reikia. Per metus atliekame po 50-60 koncertų per visą šalį važinėdami – viskas susidėvi, vyrų švarkai sudyla. Tokia mūsų kasdienybė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SIEKIAMYBĖ: „Norime, kad žmonės, atėję į mūsų koncertus, išgirstų kitokią muziką, kuri galbūt nėra populiari, bet tai yra aukso fondas“, – sako Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ vadovas Tomas Ambrozaitis.
REPETICIJA: Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ repetuoja prieš jubiliejinį koncertą.