Naujausios
Plenero parodoje – portretų derlius
Penktadienį Šiaulių universiteto Dailės galerijoje atidaryta Šiauliuose dešimt dienų vykusio dailininkų plenero, skirto 130-osioms dailininkės Sofijos Dembovskytės-Romerienės gimimo metinėms, kūrybos paroda „Sofija Romerienė. Užmiršta. Artimojo portretas“. Pleneras buvo skirtas pastaruoju metu gerokai pamirštam dailės žanrui – portretui. Dailininkai portretuose daugiausia vaizdavo vieni kitus. Kodėl nekurta žymių Šiaulių žmonių portretų, galėjusių tapti miesto istorijos achyvo dalimi?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Gaivinamas portreto žanras
Nors plenero kilmė ir reikšmė yra vaizduoti gamtoje esančius vaizdus, plenero organizatoriai pasirinko portreto žanrą. Tai gerokai nykstantis žanras, kurio vietą pastaraisiais metais pradėjo užimti meninė fotografija.
Parodos kuratorius Šiaulių universiteto Dailės galerijos direktorius Kornelijus Užuotas teigė: „Portretas gana sudėtingas išraiškos būdas. Tai ne tik išvaizdos atkartojimas, tapydamas portretą giliau pažįsti žmogų.“
Parodos kuratorius pasidžiaugė, kad portreto pleneras buvo suorganizuotas būtent Šiauliuose ir jame dalyvavo žinomi dailininkai Jolanta Abele (Jakapils, Latvija), Agnija Germane (Ryga, Latvija), Guna Millerstone (Talsi, Latvija), Bronius Gražys, Romualdas Balinskas, Mindaugas Skudutis su dukra Julija, Giedrė Ryškutė, Sigitas Prancuitis, Dainius Trumpis, Vaiva Kovieraitė, Birutė Kuicienė, Ričardas Garbačiauskas, Kornelijus Užuotas.
Plenere modeliais daugiausia buvo patys dailininkai, tarp dailininkų portretų įsimaišęs tik vienas kitas portretas žmonių „iš šalies“ – Šiaulių universiteto rektoriaus Donato Jurgaičio, profesoriaus Vaclovo Tričio, aktorės Linos Bocytės.
K. Užuotas teigė, kad plenere eita S. Romerienės keliu, kuri buvo įvaldžiusi portreto žanrą: tapė savo šeimos narius, draugus. Šįkart plenere dailininkai daugiausia tapė vieni kitus.
Žiūrovai, pamatę parodą, kiek stebėjosi, kad plenere dailininkai kiek virė „savo sultyse“, galbūt galėjo tapyti žinomų Šiaulių žmonių portretus, pavyzdžiui, Šiaulių miesto garbės piliečių. Tokie portretai būtų buvę vertingesni miesto istorijai. Kadangi plenerą rėmė ir Šiaulių miesto savivaldybė, buvo siūliusių nutapyti ir miesto mero portretą.
Parodos kuratorius pažadėjo tęsti portreto plenerų tradiciją ir ateityje. Juo labiau kad ir šis pleneras jau nebe pirmasis: jau buvo organizuotas tarptautinis grafikos pleneras su edukacija. Jame spausti S. Romerienės grafikos klišių darbai, kurie anksčiau buvo neatspausti.
Ši paroda vėliau bus eksponuojama Latvijoje, Talsi krašto muziejuje, Tytuvėnuose (Kelmės rajonas). Po vieną darbą pasirinktinai dailininkai paliks ŠU Dailės galerijai.
Žinomus dailininkus suintrigavo tema
Buvęs ilgametis Vilniaus dailės akademijos profesorius, tapytojas, kūręs daug miesto peizažų, Mindaugas Skudutis sakė, kad Šiauliuose yra buvęs anksčiau vos vieną kartą.
„Labai buvau tada pasimetęs, toks miestas keistas... kažko įdomaus čia nėra, vienintelė katedra... Tada nutariau daugiau į Šiaulius nevažiuoti. Bet kai šiemet pakvietė į portreto plenerą, atvažiavau būtent dėl portreto žanro. Portretas – kamerinis, labai intymus žanras, bet labai įdomus“, – pasakojo žinomas dailininkas.
Prieš atvykdamas į plenerą M. Skudutis skaitė knygą apie S. Romerienę, kurios gyvenimas ir kūryba jam paliko didelį įspūdį, nors ji ir nesukūrė labai garsių darbų, o „nuoširdžiai vaizdavo savo aplinkos žmones“.
Latvių tapytoja Agnija Germane taip pat sutiko dalyvauti šiame plenere, nes žavisi portreto žanru. Dailininkė pasakojo, kad paskutiniais metais ir Latvijoje portreto žanras buvo gerokai apmiręs.
„Niekam portretų nebereikėjo. Yra tarpsnis Latvijos dailėje, kai tam tikro laikmečio amžininkų portretų nebus. Tačiau šis žanras dabar atgimsta ir Latvijoje“, – sakė dailininkė.
Jono TAMULIO nuotr.
MIESTAS: Profesorius Mindaugas Skudutis (centre) sakė į Šiaulius dar kartą atvažiavęs tik todėl, kad pleneras buvo skirtas ne miestui, o portreto žanrui, nes Šiauliai jam pasirodęs neįdomus miestas.
PORTRETAI: Portretuose pavaizduoti daugiausia patys dailininkai, kurie tapė vieni kitus, žmonių „iš šalies“ labai nedaug. Kai kurie dailininkai įamžinti net keliose drobėse.
ĮAMŽINIMAS: Parodoje eksponuojamas ir profesoriaus Vaclovo Tričio portretas. Pats profesorius kolekcionuoja žinomų žmonių portretus.
VIEŠNIA: Latvių tapytoja Agnija Germane teigė, kad ir Latvijoje kurį laiką portreto žanras buvo visiškai užmirštas.