Naujausios
Pirmosios parodos darbus dovanojo bibliotekai
Praėjusį penktadienį Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje pristatyta pirmoji kelmiškio Ramūno Maziliausko darbų paroda, pavadinta „Kelmė iš toli“. Nuotraukose, padarytose ne fotoaparatu, bet vaizdo kamera, Kelmę autorius įamžino nuo vandens bokšto.
Visas pirmosios parodos nuotraukas R. Maziliauskas padovanojo bibliotekai.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Nuo vandentiekio bokšto
Nuotraukų parodos autorius Ramūnas Maziliauskas pasakojo Kelmę įamžinęs iš aukštai. Bet ne iš lėktuvo – nuo vandentiekio bokšto, ir ne fotoaparatu, bet vaizdo kamera.
Kelmiškis sakė mėgstantis po Kelmę ir aplinkui miestą važinėtis dviračiu. Užsuka ir ten, kur sunkiai įmanoma pravažiuoti. Visuomet su savimi pasiima ir kamerą.
„Maža kam nuotraukų gali prireikti, esu dar ir vaizdo operatorius, montuotojas. O Kelmės vaizdų iš aukštai ir toli labai nedaug esu užtikęs internete. Nutariau ištaisyti padėti. Vieną dieną dviračiu pavažinėjau, sukoriau gal 50 kilometrų, fotografavau. Kitą – užsilipau į vandentiekio bokštą, nuo jo krašto irgi fotografavau. Nieko neatsitiko, nenukritau, likau gyvas, bet kiek kadrų pridariau“, – apie kūrybinį procesą, virtusį pirmąja paroda, pasakojo kelmiškis.
Visas pirmosios parodos nuotraukas Ramūnas Maziliauskas padovanojo Kelmės Žemaitės viešajai bibliotekai.
Pomėgis – nuo vaikystės
Fotografija Ramūnas Maziliauskas susidomėjo seniai, dar vaikystėje.
„Tėvas turėjo fotoaparatą. Kartu su juo sėdėdavau tamsoje prie raudonos lempos, išmokau ir fotografuoti, ir nuotraukas daryti. Tiesa, nemažą laiko gabalą fotografiją buvau apleidęs, bet dabar vėl prie jos grįžau“, – sakė R. Maziliauskas.
Ramūnas Maziliauskas fotografuoja ne tik miesto vaizdus. Neseniai prifotografavo musmirių. Prisiklausęs apie šiemet vos ne kiekviename žingsnyje augančius grybus, ir pats nuvažiavo į mišką grybauti. Bet iš pradžių tik musmires radęs. Kad nebūtų veltui sugaištas laikas, ėmęs netikusius grybus fotografuoti. Vėliau ir gerų grybų užtikęs.
Kelmiškio galvoje kirba ne viena kūrybinė mintis, bet apie konkrečius sumanymus jis nepasakojo.
Miestas miške
Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Milda Nekrašė susirinkusiems į parodos atidarymą priminė, jog šiemet Kelmė mini 530-ąsias įkūrimo metines.
„Šimtmečiai keitė miesto veidą. Daugeliui iš mūsų sudėtinga įsivaizduoti, kad XVI amžiaus pabaigoje Kelmę sudarė 54 medinės, šiaudais dengtos trobos, bažnyčia ir turgavietė“, – sakė M. Nekrašė.
Kelmė ne sykį pateko į politinių audrų sūkurius. Kelmėje, pirmoje vietoje Lietuvoje, buvo iškelta 1831 metų sukilimo vėliava. Per Kelmę ėjo knygnešių keliai, miestas su jo žmonėmis anksti įsijungė į tautinį atgimimo judėjimą. Kelmei nepavyko išvengti karų. Per Antrąjį pasaulinį karą Kelmė buvo smarkiai subombarduota, sudegė didžioji dalis pastatų.
Tačiau, nepaisant įvairių negandų ir nelaimių, Kelmė plėtėsi, išaugo į tikrą miestą. Ramūno Maziliausko nuotraukose iš aukštai Kelmė atrodo labai žalia, tarytum būtų įsikūrusi miškuose. Daugeliui parodos dalyvių toks pastebėjimas buvo netikėtas.
Autorės nuotr.
KELMĖ: Nuotraukose R. Maziliauskas Kelmę įamžino iš aukštai, nuo vandentiekio bokšto. Daugelio nuostabai, miestas atrodo labai žalias, tarytum miškuose įsikūręs.
FOTOGRAFIJA: Kelmiškis Ramūnas Maziliauskas fotografija domisi seniai, nuo vaikystės, tačiau tik dabar surengė pirmąją fotografijų parodą.