Pilietiškumo pamokoje atgimė tarpukaris

Pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­ko­je at­gi­mė tar­pu­ka­ris

Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je su­reng­ta Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čiui skir­ta pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­ka ,,Ženk­lai ir įvy­kiai, me­nan­tys Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mą “.

Sep­ty­nių ra­jo­no mo­kyk­lų mo­ki­nių ko­man­dos pa­ren­gė pra­ne­ši­mus apie 1918–1940 me­tų sa­vo kraš­tą, jo žy­mius žmo­nes ir to me­to įvy­kius, da­ly­va­vo vik­to­ri­no­je, ku­rio­je rei­kė­jo at­pa­žin­ti anuo­me­ti­nę Lie­tu­vą me­nan­čius daik­tus, ra­šė ži­nu­tes bei pa­siun­tė lai­ko kap­su­lę atei­ties kar­toms.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Smul­kus, bet gy­vy­bin­gas tar­pu­ka­rio ūkis

Rem­da­mie­si įvai­riais šal­ti­niais mo­ki­niai su­rin­ko ne­ma­žai me­džia­gos apie 1918–1940 me­tų sa­vo kraš­to ūkį. Kel­mės „Au­ku­ro“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­nė Jus­tė Bei­no­ry­tė pri­sta­tė Kel­mės pie­ni­nės veik­lą.

Pie­no per­dir­bi­mo tra­di­ci­jos Kel­mė­je sie­kia de­vy­nio­lik­tą­jį am­žių. 1891 me­tais ša­lia Kel­mės esan­čia­me Pa­go­jo dva­re bu­vo įkur­ta pie­ni­nin­kys­tės mo­kyk­la, ku­ri kas­met pa­ruoš­da­vo po de­vy­nis mo­ki­nius.

1925 me­tais įkur­ta pie­no per­dir­bi­mo įmo­nė „Džiaugs­mas“. Jo­je dir­bo meist­ras, ga­ro ka­ti­lo kū­ri­kas ir po 4–5 dar­bi­nin­kus. Va­sa­rą dar­bi­nin­kams tek­da­vo dirb­ti po 10–12 va­lan­dų. Žie­mą da­lis jų bu­vo at­lei­džia­mi.

Įmo­nė vė­liau įkū­rė ir sa­vo par­duo­tu­vę. Jo­je pre­kiau­da­vo svies­tu, grie­ti­ne, sū­riais, pie­nu. Pro­duk­tai bū­da­vo ne­fa­suo­ti.

Ta­čiau pie­no ma­žai kas pirk­da­vo. Dau­ge­lis gy­ven­to­jų pa­tys lai­ky­da­vo kar­ves, tu­rė­da­vo pie­no sau, o at­li­ku­sį par­duo­da­vo pie­ni­nei. Pie­ną „Džiaugs­mui“ tie­kė 926 gy­ven­to­jai. Jie lai­kė 2823 kar­ves.

1939 me­tais pie­ni­nė par­da­vė 197 to­nas svies­to. Ga­mi­no ne tik varš­kės, bet ir ap­va­lų­jį olan­dų sū­rį.

Vai­gu­vos Vla­do Šim­kaus pa­grin­di­nės mo­kyk­los ko­man­da taip pat ak­cen­ta­vo, jog tar­pu­ka­riu Vai­gu­va bu­vo lai­ko­ma di­de­liu mies­tu. Čia dar­ba­vo­si daug ama­ti­nin­kų. Bu­vo pa­sta­ty­ta pie­ni­nė „Bi­ru­tė“. Vei­kė smul­kaus kre­di­to drau­gi­ja. 1937 me­tais įkur­ta vai­kų prie­glau­da.

Ty­tu­vė­nų gim­na­zi­jos moks­lei­vės sa­vo pra­ne­ši­me mi­nė­jo, jog kraš­to vys­ty­mui­si la­bai pa­si­tar­na­vo ne­to­li mies­te­lio nu­ties­tas ge­le­žin­ke­lis. Juo, at­kū­rus Lie­tu­vos vals­ty­bę, in­ten­sy­viai nau­do­jo­si ūki­nin­kai. Ge­le­žin­ke­liu bū­da­vo iš­ve­ža­mi ja­vai, gy­vu­liai, me­die­na.

Mo­kyk­lo­se dės­tė pro­fe­so­riai

Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jos mo­ki­nės sa­vo pra­ne­ši­me ak­cen­ta­vo švie­ti­mą. 1921 me­tais pro­fe­so­rius Kons­tan­ti­nas Kur­na­taus­kas ir ku­ni­gas Pet­ras Ja­nu­šaus­kas Kel­mė­je įkū­rė Švie­ti­mo drau­gi­ją. Kiek vė­liau Gru­ževs­kių dva­re įkū­rė ir ne val­džios mo­kyk­lą. Pir­muo­ju šios mo­kyk­los di­rek­to­riumi ta­po pro­fe­so­rius Kons­tan­ti­nas Kur­na­taus­kas. Jis dės­tė vo­kie­čių ir lo­ty­nų kal­bas.

Nuo 1932 me­tų Kel­mės pro­gim­na­zi­jai va­do­va­vęs Jo­nas Grai­čiū­nas ypač ak­ty­vi­no po­pa­mo­ki­nę veik­lą. Vei­kė li­te­ra­tų bū­re­lis. Mo­ki­niai ra­šė ei­lė­raš­čius, su­kū­rė laik­raš­tį. Sta­ty­da­vo vai­di­ni­mus.

Vei­kė ir is­to­ri­kų, kū­no kul­tū­ros bū­re­liai. Įdo­miau­sias bu­vo an­ti­kos bū­re­lis, ku­ria­me mo­ki­niai mo­kė­si lo­ty­nų kal­bos, su­da­ri­nė­jo lo­ty­nų – lie­tu­vių kal­bų žo­dy­nus, skai­tė an­ti­kos ra­šy­to­jų kū­ri­nius, bend­ra­vo su ki­tų ša­lių mo­ki­niais.

1924 me­tais ir Ty­tu­vė­nuo­se bu­vo įkur­ta pra­džios mo­kyk­la. Ji vei­kė me­di­nia­me na­me, ku­ria­me da­bar įsi­kū­ru­si bib­lio­te­ka. Apie tai kal­bė­jo Ty­tu­vė­nų gim­na­zi­jos ko­man­dos na­rės Ive­ta Jo­nu­šai­tė, Ži­vi­lė Les­kaus­kai­tė ir Gre­ta Že­mai­ty­tė.

Iš Ty­tu­vė­nų ki­lęs tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos poe­tas, pro­zi­nin­kas, ver­tė­jas ir žur­na­lis­tas An­ta­nas Ri­my­dis.

Daug dė­me­sio švie­ti­mui ir kul­tū­rai bu­vo ski­ria­ma Ro­me­rių dva­re, ku­ria­me lan­ky­da­vo­si daug švie­tė­jų ir me­ni­nin­kų.

Pak­ra­žan­čio gim­na­zi­jos mo­ki­nės pa­sa­ko­jo apie Žal­pių mo­kyk­los sta­ty­bą 1920 me­tais. Gy­ven­to­jai su­vil­ko 300 rąs­tų, su­rin­ko 2000 mar­kių ir bu­vo pa­sta­ty­ta mo­kyk­la. Jo­je mo­ki­nių iš pra­džių bu­vo tiek daug, kad suo­luo­se tu­rė­da­vo sė­dė­ti po tris.

Šau­kė­nų V. Pūt­vio-Put­vins­kio gim­na­zi­jos ko­man­da sa­vo pra­ne­ši­me taip pat kal­bė­jo apie pir­mą­ją mies­te­lio mo­kyk­lą, į ku­rią už­klys­da­vo ber­mon­ti­nin­kai, o kar­tais – kiau­lės ir ož­kos, nes kla­sė bu­vo be du­rų.

Kraš­tas da­vė daug žy­mių žmo­nių

Pak­ra­žan­čio gim­na­zi­jos ko­man­da ap­žvel­gė iš Žal­pių mies­te­lio ki­lu­sius žy­mius žmo­nes.

Čia gi­mė gy­dy­to­jas, pir­ma­sis Ho­me­ro „Ilia­dos“ ir „Odi­sė­jos“ ver­tė­jas į lie­tu­vių kal­bą Je­ro­ni­mas Ra­lys.

Žal­piai da­vė ir ži­no­mą var­go­nų meist­rą Jo­ną Ga­ra­le­vi­čių, įkū­ru­sį įmo­nę „Fab­ri­ka mu­zi­kos inst­ru­men­tų“ ir pa­sta­čiu­sį apie 20 nau­jų bei su­re­mon­ta­vu­sį apie šim­tą se­nų var­go­nų, o vė­liau su­konst­ra­vu­sį net sklan­dy­tu­vą. Sta­ty­ti var­go­nus J. Ga­ra­levi­čius mo­kė­si Bar­ni­no Griu­ne­ber­go var­go­nų sta­ty­bos įmo­nė­je Šče­ci­ne.

Žal­pius tar­pu­ka­riu gar­si­no ir Lie­tu­vos Stei­gia­mo­jo Sei­mo na­rys, 1917 me­tų Vil­niaus kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vis Ka­zi­mie­ras Ra­lys. Su tė­vu dir­bęs Ame­ri­ko­je ir ten sa­va­ran­kiš­kai mo­kę­sis jis grį­žo į Lie­tu­vą. Sa­va­ran­kiš­kai pa­si­ruo­šė mo­ky­to­jo eg­za­mi­nui. Dir­bo da­rak­to­riu­mi, pa­skui bai­gė ag­ro­tech­ni­kos kur­sus ir dar­ba­vo­si Že­mės ūkio ban­ke. Prik­lau­sė Vals­tie­čių są­jun­gai, ta­po ant­ro­jo ir tre­čio­jo Sei­mo na­riu. Jis pro­pa­ga­vo blai­vy­bę ir ve­ge­ta­riz­mą. So­vie­tų lai­kais bu­vo iš­trem­tas į Si­bi­rą.

Apie žy­mius sa­vo kraš­to žmo­nes pa­sa­ko­jo ir Kra­žių Žy­gi­man­to Liauks­mi­no gim­na­zi­jos mo­ki­niai. Jie ak­cen­ta­vo 1919 me­tais ypač suak­ty­vė­ju­sią pa­va­sa­ri­nin­kų veik­lą. Šios or­ga­ni­za­ci­jos na­riai kū­rė lab­da­ros ir švie­ti­mo or­ga­ni­za­ci­jas.

Ak­ty­vus pa­va­sa­ri­nin­kų rė­mė­jas bu­vo ku­ni­gas Sta­nis­lo­vas Rim­kus. Jis įstei­gė Kra­žių sker­dy­nių mu­zie­jų, pa­va­sa­ri­nin­kų bib­lio­te­ką ir ar­ba­ti­nę, 300 vie­tų sa­lę, lei­do laik­raš­tį „Kra­žių ai­dai“, įkū­rė Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus uni­ver­si­te­to Kra­žių sky­rių.

1940 me­tais šis ku­ni­gas bu­vo suim­tas, o vė­liau su­šau­dy­tas.

Šau­kė­niš­kiai mi­nė­jo jų kraš­te gy­ve­nu­sį Šau­lių są­jun­gos įkū­rė­ją ir va­dą, knyg­ne­šių glo­bo­to­ją, švie­tė­ją, kul­tū­ros puo­se­lė­to­ją dva­ri­nin­ką Vla­dą Pūt­vį-Put­vins­kį bei ka­nau­nin­ką Jo­ną Sta­še­vi­čių.

Pa­mo­ka Lie­tu­vos vals­ty­bės šimt­me­čiui

Ra­jo­no mo­kyk­lų ko­man­dos pri­sta­tė sep­ty­nis pra­ne­ši­mus iš įvai­rių Kel­mės kraš­to vie­to­vių. Po to da­lis jų da­ly­va­vo vik­to­ri­no­je, ku­rio­je rei­kė­jo at­pa­žin­ti tar­pu­ka­rį me­nan­čius mu­zie­jaus eks­po­na­tus, da­lis ra­šė ži­nu­tes atei­nan­čioms kar­toms, kad pa­siųs­tų joms lai­ko kap­su­lę.

Su­su­ma­vus re­zul­ta­tus paaiš­kė­jo nu­ga­lė­to­jai. Is­to­ri­nių ži­nių kon­kur­so "Ženk­lai ir įvy­kiai, me­nan­tys Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mą“, skir­to at­kur­tos Lie­tu­vos šimt­me­čiui pa­mi­nė­ti, nu­ga­lė­to­jais ta­po Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jos ko­man­da, ku­rią pa­ren­gė mo­ky­to­jas E. Ūk­sas (pir­mo­ji vie­ta), Ty­tu­vė­nų gim­na­zi­jos ko­man­da, ku­rią pa­ren­gė mo­ky­to­jas E. But­kus (ant­ro­ji vie­ta) ir mo­ky­to­jos V. And­ru­lie­nės pa­reng­ta Kra­žių Žy­gi­man­to Liauks­mi­no gim­na­zi­jos ko­man­da, pel­niu­si tre­čią­ją vie­tą.

Pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­ką miu­zik­lu „Jū­ra­tė ir Kas­ty­tis“ pra­dė­jo Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jos mo­ki­niai, va­do­vau­ja­mi mu­zi­kos mo­ky­to­jo eks­per­to Sva­jū­no Kli­mo.

Pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­kas Kel­mės kraš­to mu­zie­jus ren­gia jau ne pir­mą kar­tą.

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus ar­chy­vo nuo­tr.

Švie­ti­mo drau­gi­ja Kel­mės pro­gim­na­zi­ją įkū­rė vie­na­me iš dva­ro pa­sta­tų, ša­lia Vil­bė­no. Na­mas te­bes­to­vi ir da­bar.

Vie­nas iš Švie­ti­mo drau­gi­jos stei­gė­jų bu­vo ku­ni­gas Pet­ras Ja­nu­šaus­kas.

Toks Kel­mės pie­ni­nės sunk­ve­ži­mis 1933 me­tais su­rink­da­vo pie­ną.

Au­to­rės nuo­tr.

Kel­mės „Au­ku­ro“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­nė Jus­tė Bei­no­ry­tė iš­sa­miai pa­pa­sa­ko­jo apie Kel­mės pie­ni­nės veik­lą tar­pu­ka­riu.

Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jos mo­ki­niai pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­ką, skir­tą Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čiui, pra­dė­jo miu­zik­lu „Jū­ra­tė ir Kas­ty­tis“.

Ri­man­to SER­VOS nuo­tr.

Kon­kur­so nu­ga­lė­to­jai iš Kel­mės, Ty­tu­vė­nų ir Kra­žių, jų mo­ky­to­jai ir pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­ką or­ga­ni­za­vę mu­zie­jaus dar­buo­to­jai džiau­gia­si per­ga­le.