Naujausios
Kūryba pristatyta keliose erdvėse
Prieš penkerius metus gimusi iniciatyva, jungianti Šiaurės Lietuvos kūrėjus ir Sicilijos bendruomenes, tapo ilgalaike kultūrinių mainų platforma, kurioje gimsta naujos idėjos, partnerystės ir tarpkultūriniai dialogai.
Šių metų rezidencijoje dalyvavo tapytojas Ričardas Garbačiauskas, grafikė, scenografė ir performanso menininkė Reda Uogintienė, tapytojas ir performanso menininkas Arūnas Uogintas, grafikė Gabija Korsakaitė, videomenininkė Augustė Tomkutė, tarpdisciplininio meno kūrėjas Lukas Vigelis, Šiaulių dailės galerijos atstovės: vizualiojo meno kūrėja Danutė Vaitekūnaitė, grafikė Živilė Spūdytė-Blėdė bei Šiaulių dailės galerijos direktorė, menotyrininkė ir fotomenininkė Ernesta Šimkienė.
Rezidencijos metu menininkai susipažino su Italos miestelio ir platesniu Sicilijos kultūriniu, socialiniu bei gamtiniu kontekstu, susitiko su Sicilijoje kuriančiais menininkais ir vietos bendruomene.
Menininkai kūrė piešinius, tapybos, grafikos, fotografijos ir videomeno darbus, kuriuose atsispindi vietos žmonės, kraštovaizdis, kasdienio gyvenimo fragmentai ir asmeniniai menininkų santykiai su naujai patirta aplinka.
Kūrybiniai rezidencijos rezultatai pristatyti keliose Italos ir Italos Marinos erdvėse, paverčiant miestelius atviromis šiuolaikinio meno galerijomis. Miesteliuose pakabintos specialiai rezidencijai sukurtos vėliavos su reziduojančių menininkų darbais.
Pro Loco Giovannello da Itala centre lankytojai pakviesti apžiūrėti rezidencijos metu sukurtus ir menininkų iš Lietuvos atsivežtus grafikos, tapybos bei fotografijos kūrinius.
Sustabdžius skrydžius dėl Etnos ugnikalnio, į parodos pristatymą negalėjo atvykti Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė – atsiuntė vaizdo sveikinimą.
Dėl ligos negalėjęs dalyvauti Lietuvos Respublikos ambasados Italijoje Garbės konsulas Sicilijoje Alessandro Palmigiano taip pat perdavė videosveikinimą.
Rezidencijos globėja Sicilijoje, kultūros centro „Labas“ įkūrėja Simona Crisafulli sako, kad didelis malonumas ir laimė sulaukti tiek talentingų, ryškių, unikalių Šiaulių krašto menininkų – net devynių.
„Ačiū Lietuvos kultūros institutui, LR ambasadai Italijoje, ambasadorei Daliai Kreivienei ir Šiaulių miestui už šią suteiktą galimybę parodyti Šiaurės Lietuvos menininkų darbus italams, o menininkams savo kūryboje atrasti naujų spalvų per santykį su jiems neįprasta aplinka. Ilgametė bendrystė su itin novatoriškomis, ugdančiomis ir pasaulį gerinančiomis idėjomis pasižyminčia Šiaulių dailės galerijos komanda bei jos lydere Ernesta Šimkiene yra labai praturtinanti ir neabejotinai vietos kultūrą veikianti patirtis“, – sako Simona Crisafulli.
Dalyvių įspūdžiai
Živilė Spūdytė-Blėdė, viena iš rezidencijos koordinatorių: „Ši patirtis svarbi kaip mūsų veiklos refleksija. 2021 m. tik kūrėme viziją apie galimą kūrybos erdvę ir kultūrinius Šiaurės Lietuvos ir Sicilijos tiltus. Po penkerių metų galima apžvelgti poveikį. Per šį laiką pirminė idėja virto gyvu bendradarbiavimo tinklu, atvėrusiu naujas kūrybines galimybes menininkams, tyrėjams ir vietos bendruomenei. Užsimezgęs ryšys peraugo į ilgalaikę partnerystę, o pati iniciatyva tapo įrodymu, kad geografinis atstumas nėra kliūtis prasmingam dialogui.“
Tapytojas Ričardas Garbačiauskas: „Į Siciliją vykau, turėdamas tam tikrą nusiteikimą, nes pernai jau teko aplankyti šią nuostabią salą. Taip gimė kūrinių ciklas „Pakeliui į Siciliją’’. Rezidencijoje iš arčiau patyriau aplinkinių miestelių koloritą, stebėjau vietos gyventojų būdą. Aplinka išties įkvepia, ji kitokia, jauki, egzotiška, labai veikia šiaurės šalies gyventojo emocinę būklę. Tikiuosi ateityje grįžti į šitą svetingą ir saulėtą kraštą. Dėkingas rezidencijos šeimininkams už jų rūpestį ir nuoširdumą.“
Menininkė Danutė Vaitekūnaitė: „Ši rezidencija Italoje yra unikali vieta dialogui ir bendrystei, kur dvi, atrodo, nesusijusios bendruomenės gali pažinti viena kitą. Buvo įdomu pastebėti ne tik kultūrinius, socialinius skirtumus, bet ir įsitraukti į kaimelio gyvenimą, pajausti, kaip Sicilijos gamta ir istorija yra gyva. Kurdama stebėjau miesto ir kalnų spalvas, peizažus, koplytėles, ornamentus. Šiuos elementus sujungiau su Lietuvos spalvomis, mąsčiau apie mus vienijančias vertybes, spalvas. Buvimas Italoje man buvo neįkainojama proga iš vidaus susipažinti su regionu ir šiuo kaimeliu bei pamatyti, kokia svarbi vieta dialogui yra “Labas Itala”.“
Videomenininkė Augustė Tomkutė ir Lukas Vigelis: „Iš pažiūros nedidelis Italos miestelis užburia savo gyvenimu. Yra dvi pagrindinės miestelio vietos, kuriose verda gyvenimas: pagrindinė miesto aikštė šalia bažnyčios, kurią užkariauja vaikai, žaidžiantys futbolą vakare, ir vos už kelių žingsnių esantis baras, kuriame susijungia visos kartos gyventojų, žaidžiančių sicilietiškomis kortomis ar stebinčių futbolo varžybas. Betarpis bendravimas ir šiltas ryšys tarp visų, su natūraliomis emocijomis ir karštu temperamentu, įkvepia sužinoti daugiau apie juos, įamžinti jų istorijas. Norisi parodyti, kokie jie yra unikalūs. Nors rezidencija Italos miestelyje prasidėjo nuo nedrąsių žvilgsnių su vietiniais ir vienas kito stebėjimo, per savaitę tai peraugo į šiltus mėginimus susikalbėti ir pažinti vieni kitus. Toks virsmas ir įsiliejimas į šio miestelio gyvenimą įkvėpė mudviejų su Luku instaliaciją perkelti į „Labas Itala“ pastato langus.“
Grafikė Gabija Korsakaitė: „Tiesą pasakius, atvažiavusi negalvojau, kad mano tipo kūryba čia tiks, galvojau, kaip darbus nuplauti ir pritaikyti prie saulėto kraštovaizdžio ir linksmų žmonių, tačiau išgirdusi vietines istorijas ir legendas supratau, kad kaip tik makabriški ir mistiški kūriniai gali skleistis ir mane tai įkvėpė toliau eksperimentuoti su savo grafikos stiliumi.“
Tapytojas, performanso menininkas Arūnas Uogintas: „Dar šiek tiek paskutinių štrichų… Baigta, dedu savo parašą eskizo kampelyje… Įsiamžinau „Labas Itala“ plenero Sicilijoje parodoje! O visai kitaip įsiamžino čia garbingi, turtingi Sicilijos šeimų žmonės, už nemažą mokestį kapucinų vienuolynui sutikę po mirties būti mumifikuoti čia – Savokos kapucinų vienuolyno rūsyje. Mes, žmonės, vis norime palikti ženklą apie save, o kartais savo kūną – kaip ženklą… Diskutuojame rytą prie kavos išraiškingame siciliečio bute su Reda prieš karštą plenero dieną, o netoliese vėl savo šviežia lava primena apie save ką tik prabudęs Etnos ugnikalnis...“
Ernesta Šimkienė, fotomenininkė, menotyrininkė, Šiaulių dailės galerijos direktorė: „Turime unikalią galimybę šiauriečius – Šiaulių menininkus – trumpam intensyviam kultūrinio patyrimo laikui išlaipinti pietuose – Sicilijoje, nuostabiame Italos miestelyje. Tokią patirtį net sunku objektyviai įvardinti: sodrus kultūrinis palikimas ir nuostabi gamta sukelia savotišką kultūrinio šoko ir afekto būseną, bet, ją išgyvenus, imi kūrybiškai reflektuoti.
Nors aš atvykau kaip projekto organizatorė ir įstaigos vadovė, leidausi ir į kūrybos lauką, stebėjau gamtinę Sicilijos aplinką ir ją fiksavau savo tęstiniame fotografijos cikle „Nyksmas“. Tai – sunykusių, sudžiūvusių augalų makropasaulis, faktūrų grožis, kuris labai skiriasi nuo jauno žaliuojančio augalo. Ten tarsi įsirašo augalo nueitas keliais, kuris metaforiškai gali būti lyginamas ir su žmogaus gyvenimu ir patirtimi. Labai džiaugiuosi šiuo labai retu kūrybiniu laiku sau.“
