Paukščiai suplasnojo piešiniuose

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Pa­ro­dą pri­sta­tė Šiau­lių "Dai­lės na­mų" va­do­vė Edi­ta Sū­džiū­tė ir bib­lio­te­kos pa­ro­dų ku­ra­to­rius pro­fe­so­rius Vai­do­tas Ja­nu­lis.
Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos Me­no ir mu­zi­kos skai­tyk­lo­je pir­ma­die­nį, Ke­tu­rias­de­šim­ties paukš­čių die­nos iš­va­ka­rė­se, ati­da­ry­ta Šiau­lių "Dai­lės na­mų" vai­kų pie­ši­nių dū­mais pa­ro­da "(P)aukš­tis".

Pa­ro­dos ati­da­ry­mo sve­čius pa­si­ti­ko paukš­čių čiul­be­sys, "Dai­lės na­mų" va­do­vė me­ni­nin­kė Edi­ta Sū­džiū­tė sve­čius vai­ši­no "Paukš­čių pie­no" sal­dai­niais.

Pa­ro­dą pri­sta­tė bib­lio­te­kos pa­ro­dų ku­ra­to­rius pro­fe­so­rius Vai­do­tas Ja­nu­lis, me­no­ty­ri­nin­kas Vir­gi­ni­jus Kin­či­nai­tis.

Va­ka­ro žvaigž­dėms, pie­ši­nių au­to­riams, E. Sū­džiū­tė su­tei­kė ga­li­my­bę pa­ra­gau­ti žvaigž­dės sko­nio – gla­zū­ruo­tų žvaigž­dės for­mos sau­sai­nių. Me­ni­nin­kė do­va­no­jo ir po paukš­tį: le­di­nu­ką ant pa­ga­liu­ko – gai­de­lį.

Ak­to­rė Mo­ni­ka Šal­ty­tė per­skai­tė Dai­vos Če­paus­kai­tės ei­lė­raš­tį apie paukš­čių tur­gų, o gro­jo pa­ro­dos au­to­rės ir jų mo­ky­to­ja E. Sū­džiū­tė.

"Kiek­vie­nas paukš­tis tu­ri sa­vo aukš­tį, kiek­vie­nas aukš­tis tu­ri sa­vo paukš­tį", – šiais žo­džiais pri­sta­ty­ta pa­ro­da.

Kū­ri­niai su­kur­ti pie­ši­mo dū­mais tech­ni­ka, dar va­di­na­ma fu­ma­žu. Šį pa­va­di­ni­mą XX am­žiaus pir­mo­je pu­sė­je pir­mą kar­tą pa­var­to­jo aust­rų siur­rea­lis­tas W. Paa­le­nas. Siur­rea­lis­tai tech­ni­ką iš­po­pu­lia­ri­no at­si­tik­ti­niams efek­tams dro­bė­se iš­gau­ti.

Pa­sak E. Sū­džiū­tės, kū­rė­jai (nuo še­še­rių iki sep­ty­nio­li­kos me­tų) ne­si­sten­gė at­kar­to­ti konk­re­čios paukš­čio rū­šies ir pieš­ti tik­ro­viš­kai. Pa­ro­do­je siū­lo­ma ieš­ko­ti fak­tū­ros, for­mos, su­bti­lu­mo, leng­vo spar­no mos­to, ju­ve­ly­riš­ko pa­vir­šiaus, nuo­tai­kos, cha­rak­te­rio, nuo­šir­du­mo.

Pie­šiant dū­mais džiu­gi­na ne tik pro­ce­sas, bet ir iš­lie­ka­mo­ji ver­tė, nes pie­ši­nį įma­no­ma už­fik­suo­ti.

"O ką bend­ro tu­ri pie­ši­mas pirš­tu ant ra­so­to lan­go stik­lo, ant dul­kė­to ar suo­di­no pa­vir­šiaus, pa­ga­liu­ku ant smė­lio ar krei­de­lė­mis ant as­fal­to? Vi­sa tai ne­tu­ri iš­lie­ka­mo­sios ver­tės, bet la­bai mė­gia­ma vai­kų ir pa­mirš­ta suau­gu­sių. O juk kiek­vie­na­me iš mū­sų gy­ve­na ar­ba mie­ga vi­di­nis vai­kas. Smal­sus, drą­sus, kū­ry­biš­kas ty­ri­nė­to­jas, mo­kan­tis džiaug­tis vis­kuo, ką su­ku­ria, o su­ku­ria kar­tais vis­ką iš nie­ko", – ma­no E. Sū­džiū­tė.

"Dai­lės na­mų" va­do­vės tei­gi­mu, paukš­čių ir dū­mų pri­gim­tis tu­ri pa­na­šu­mų: ir vie­ni, ir ki­ti yra lais­vi ir ne(su)var­žo­mi.

Pa­ro­da veiks iki ko­vo 29 die­nos.