Paskaitą ir knygą skyrė lietuviams ypatinguose Kazachstano lageriuose

Lilijos VETIUGOVOS-SKUPIENĖS nuotr.
Knyga „Lietuviai ypatinguose Kazachstano lageriuose 1948–1955“ – panoraminis žvilgsnis į lietuvių, kalėjusių Kazachstano lageriuose, likimus.

Spalio 12 dieną Šiaulių apskrities Povilo Višisnkio viešojoje bibliotekoje profesorius Algis Vyšniūnas pristatė savo knygą „Lietuviai ypatinguose Kazachstano lageriuose 1948–1955“. Pristatymo metu profesorius skaitė viešą paskaitą „Lietuviai ypatinguose Kazachstano lageriuose“, pasidalijo savo istorinės atminties įamžinimo darbais tremties ir kalinimo vietose.

Profesorius A. Vyšniūnas gimė tremtyje – Kazachstane. Nuo 1990 metų rengia ekspedicijas į lietuvių tremties ir kalinimo vietas (Kazachstaną, Magadaną, Jakutiją), vadovavo projektui „Misija Sibiras“ į Kazachstaną (2009, 2018) ir Tadžikistaną (2011), išleido knygą „Lietuviai Karlage I. 1990 metų ekspedicija į Kazachstaną“ (2016).

Knyga „Lietuviai ypatinguose Kazachstano lageriuose 1948–1955 m.“ nėra tradicinis istorinis tyrimas – tai panoraminis žvilgsnis į lietuvių, kalėjusių Kazachstano lageriuose, likimus. Pasak autoriaus, tokio žvilgsnio reikėtų per visą SSRS teritoriją, t. y. per visą Gulago archipelagą, nes bendrame Laisvės kovų naratyve lieka neproporcingai mažai vietos lietuviams, kentėjusiems ir žuvusiems Sibiro lageriuose.

Knygoje „Lietuviai ypatinguose Kazachstano lageriuose 1948–1955 m.“ nėra atsakymų, jos tikslas kitas – peržiūrėti visą istorinės atminties įamžinimo diskursą, bet nepaneigiant, o papildant egzistuojančius naratyvus.