Naujausios
„Bėgant šimtmečiams, Lietuvos žydų bendruomenė įgijo su Lietuva glaudžiai susijusią litvakišką tapatybę. Žydų menininkams Lietuva tapo ištisu pasauliu – motina, namais, išminties rankraščiu, tragiškų netekčių vieta...“, – rašoma parodos pristatyme.
Penkiolikoje stendų lietuvių ir anglų kalbomis pateikta vaizdinė ir dokumentinė medžiaga iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Izraelio, Rusijos, JAV ir Urugvajaus muziejų, archyvų ir privačių kolekcijų.
Parodoje glaudžiai persipina litvakų ir Lietuvos istorija, minimi plačiajai visuomenei kartais mažai žinomi arba neretai liekantys nepastebėti faktai. Žydai nelegaliai gabeno lietuviškus leidinius spaudos draudimo metais, dalį lietuviškos literatūros spausdino žydų spaustuvės. Fotografai, dailininkai kūriniuose vaizdavo ne tik savą erdvę – štetlų, urbanistinius motyvus, bet ir lietuviškos gamtos peizažus, tie motyvai kūryboje išlikę net jiems pasitraukus į Vakarus, emigravus į Izraelį.
Viename iš stendų aprašoma dainininkės Nechamos Lifšicaitės istorija. Dėl pernelyg didelio populiarumo ji 1969 metais buvo priversta palikti Lietuvą. Gyvendama Izraelyje N. Lifšicaitė dukros šeimai parinko pavardę Litay (hebrajų kalba – „lietuvis“). O kur dar tokia svarbi tarpukario Lietuvos muzikinio pasaulio asmenybė – Danielius Dolskis, apdainavęs lietuvaičių grožį ir pirmasis į lietuvių kalbą išvertęs populiarių užsienio šlagerių tekstus. Arba – į Prancūziją išvykęs rašytojas Romain Gary (tikras vardas Roman Kacew), savo autobiografiniame romane „Aušros pažadas“ aprašęs gyvenimą Vilniuje.
Joniškio rajono gyventojams parodoje atpažįstamas filologas, leksikografas, lietuvių kalbos normintojas, vertėjas, žodynininkas Chackelis Lemchenas, gyvenęs ir Žagarėje. Jis parengė daugybę lietuvių–rusų kalbų žodynų, vertė žydų literatūros veikalus į lietuvių kalbą. Apie jį dar studijų metais (1924) Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jonas Jablonskis sakė, kad „nedaug tėra studentų, kurie taip gerai, kaip jis, nusimano apie lietuvių kalbos dalykus“.
Dachau koncentracijos stovykloje išgyvenusiam Ch. Lemchenui, netekusiam visų artimųjų, buvo siūloma vykti į Vakarus, bet jis atsisakė: „Iš viso, kas man brangu, liko tik lietuvių kalba ir aš grįšiu į Lietuvą“.
Istorijos, muzikos, dailės, kino ir teatro gerbėjai parodoje atras ne vieną įdomų faktą.