Paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ atkeliavo į Šiaulius

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Ant konteinerio šonų nupiešti kino salėje sėdintys žiūrovai ir populiarios to meto kino žvaigždės.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus sukurta keliaujanti paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944) savo kelionę tęsia Šiauliuose. Jūriniame konteineryje įrengta paroda iki gegužės 11 dienos apsistojo Povilo Višinskio aikštėje.

Šiauliuose vyks ir trys nemokamos ekskursijos. Balandžio 15 dieną ekskursija parodoje ves istorikas, vienas iš parodos kuratorių Audrius Dambrauskas. Balandžio 29 ir 30 dienomis su buvusiais Šiaulių kino teatrais supažindins ir juos aplankys miesto istorijos tyrinėtojas Jonas Nekrašius.

Paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ jau eksponuota Vilniuje, Alytuje, Vilkaviškyje, Kaune, Raseiniuose.

Parodos sumanymas kilo tyrinėjant muziejuje saugomą nuotraukų rinkinį, kurį sudaro apie 50 Lietuvos kino teatrų nuotraukų. Kino teatrai buvo fotografuojami 1942 metais vokiečių įsakymu, norint juos suregistruoti.

Nuotraukų rinkinys unikalus, nes Lietuvoje per daugiau nei šimtą metų kino teatrų specialiai beveik niekas nefotografavo. Nuotraukose užfiksuoti ir senieji kinematografai Biržuose, Alytuje, Telšiuose, Žagarėje, Kybartuose, Marijampolėje, ir naujai pastatytuose šaulių namuose įrengtos kino salės bei modernūs Kauno kino teatrai. Visi jie veikė tarpukario Lietuvoje, pirmos sovietizacijos ir nacių okupacijos metais.

Parodoje norėta parodyti, kad ir laisvoje Lietuvoje, ir istorinių pervartų laiku kino teatrai dirbo, o kinas žmonėms buvo galimybė pabėgti į kitą – iliuzinę tikrovę, suteikusią progą bent trumpam pamiršti dramatiškus išgyvenimus. Kino teatrų savininkai, vadovai, darbuotojai, kaip ir kiti žmonės, buvo to paties laiko įkaitai. Vieni ištremti į Sibirą, kalinti ar nužudyti, kitiems jų buvo lemta rodyti kiną visais tais dramatiškais metais. Per karą nemažai kino teatrų nukentėjo, tačiau dalis jų toliau rodė kiną karui pasibaigus.

Parodai sukurtame animuotame nuotraukų filme galima pamatyti 29 Lietuvos kino teatrų istorijas. Tarp jų – ir Šiaulių „Kapitol“, kuris nuo 1926 metų veikė kaip kino teatras „Splendid Palace“, o 1929 metais tapo „Kapitol“. Sovietmečiu pakrikštytas „Pergale“, vėliau kino teatras tapo Statybininkų klubu.

Paroda sukurta kaip amfiteatrinė kino teatro erdvė, ji išsiskiria ir savo išoriniu grafito piešiniu. Ant konteinerio šonų nupiešti kino salėje sėdintys žiūrovai, tarp kurių ir keturios itin populiarios to meto kino žvaigždės – Shirley Temple, Eugeniusz Bodo, Marlene Dietrich, Jadwiga Smosarka (Barboros Radvilaitės vaidmenyje). Trijų aktorių likimus taip pat pakoregavo Antrasis pasaulinis karas.

Paroda veikia ištisą parą ir yra nemokama. „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ sumanyta ir kaip integruota pamoka moksleiviams.

Parodos kuratorė – Sonata Žalneravičiūtė.