Naujausios
Pasak parodos atidaryme dalyvavusio Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje Tetsu Ozaki, kalbant apie Japonijos architektūrą, pirmiausia prieš akis iškyla klasikiniai vaizdai, dažnai matomi žiniasklaidoje, turistinėse brošiūrose – Osakos pilis, Tokijo imperatoriškieji rūmai, Auksinio paviljono šventykla Kijote.
„Tačiau postmodernioje Japonijoje taip pat yra nemažai svarbių ir žavių architektūrinių objektų. Šioje keliaujančioje parodoje eksponuojama bent po vieną kūrinį iš kiekvienos Japonijos prefektūros. Aštuoniasdešimt darbų nuo XIX amžiaus pabaigos iki šių dienų pristatomi per nuotraukas, tekstą, vaizdo medžiagą. Daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip žmonės prisitaiko ir kovoja su gamtinėmis sąlygomis, kaip yra paveldimi ir puoselėjami vietiniai gamtiniai ir architektūriniai ypatumai geografiškai įvairioje ir daugybę gamtos nelaimių patiriančioje šalyje“, – apie parodą sakė ambasadorius.
Pasak Tetsu Ozaki, Lietuva ir Japonija turi daug bendrų bruožų: meilę gamtai, žavėjimąsi metų laikų kaita, pagarbą tradicijoms, tradicinei kultūrai ir menui. Dar viena iš vienijančių sričių – architektūra. Pernai buvo atnaujinta 20 metų trukusi Lietuvos ir Japonijos architektūros asociacijų iniciatyva „East–East“ („Rytai–Rytai“). Praėjusių metų rudenį architektai, architektūros studentai iš Japonijos lankėsi Lietuvoje ir aktyviai bendravo su Lietuvos architektais.
Tetsu Ozaki priminė ir šių dienų skaudžius įvykius: žemės drebėjimą Turkijoje ir Sirijoje, karą Ukrainoje.
„Architektūros ir miestų kūrimo tema yra svarbi aktualija, įskaitant ir Ukrainos, Turkijos, Sirijos atstatymą. Tikimės, kad kartu su Lietuva, kuri prisiėmė tvirtą įsipareigojimą remti Ukrainą, Japonija taip pat prisidės prie bendros šalių gerovės“, – sakė ambasadorius.
Lietuvos architektų sąjungos vardu Japonijos ambasadorių japonų kalba sveikino šiaulietis architektas Kristijonas Murauskas. Architektas dėkojo, kad paroda atvyko į Šiaulius ir padovanojo Čijunės Sugiharos namų maketą.
Paroda „Kuriama aplinka. Alternatyvus gidas po Japoniją“ Šiaulių dailės galerijoje veiks iki kovo 18 dienos.
Parodos kuratoriai: Shunsuke Kurakata, Satoshi Hachima ir Kenjiro Hosaka. Parodą remia Japonijos fondas, aktyviai plėtojantis tarptautinius kultūrinius mainus ir bendradarbiaujantis su daugiau nei 130 šalių visame pasaulyje. Fondo tikslas – populiarinti Japonijos kultūrą per tradicinio ir šiuolaikinio japonų meno parodas ir padėti geriau pažinti Japonijos kultūrą.
