Naujausios
Pakėvio dvaras prikeltas antram gyvenimui
Seną sunykusį Pakėvio dvarą atkuręs kelmiškis verslininkas Petras Račkauskas Pakėvio ir Vaiguvos bendruomenėms pristatė dvaro istoriją, jo atstatymo procesą, supažindino su antram gyvenimui prikeltu kultūros objektu.
Vaida SUTKIENĖ
redakcija@skrastas.lt
Susikibo rankomis žodžiui „Pakėvis“
Besirenkančius svečius pasitiko ekspozicija, rodanti dvaro pastatus prieš rekonstrukciją ir jos metu.
Saulėta diena kvietė iš arti pasižvalgyti po puikiai sutvarkytą teritoriją ir iš tolo šviečiantį dvaro pastatą.
Susirinkusieji „pasirašė“ simbolinėje svečių knygoje: pievoje susikibę rankomis sudėliojo žodį PAKĖVIS, kuris buvo įamžintas iš paukščio skrydžio.
Svečiams parodytas atnaujinto gyvenamojo dvaro pastato interjeras.
Dvaro šeimininkas P. Račkauskas džiaugėsi bendruomene, kuriai dvaro durys bus visada atviros – minėjimams, renginiams, šventėms.
Šeimininką sveikino Pakėviukų dvaro savininkų dukra Jadvyga Jonušienė (buv. Macijauskaitė), buvusių Pakėvio savininkų Konstantino ir Gabrielės Navikauskų sūnus Vladas Navikauskas, iš kurio šis dvaras ir buvo įsigytas.
Kultūros židiniai
Algis Krutkevičius, Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas, bendruomenei kalbėjo apie senųjų dvarų prasmę. Dvarai buvo suprantami ne tik kaip pastatai, kaip ūkiniai ir gamybiniai vienetai, bet ir kaip bendruomenę jungę objektai, kultūros ir lietuviško žodžio židiniai.
Lietuvoje po Pirmojo pasaulinio karo buvo per tris tūkstančius dvarų ir jų sodybų. Šiandien yra likę apie 564.
Rita Ščiglinskienė pristatė filmą apie Pakėvio dvare vykusį dailininkų plenerą.
Koncertavo Tytuvėnų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Svaja“, į kerintį iliuzijų pasaulį įtraukė iliuzionistas Rolandas Kančauskas su asistente Egle.
Išgarsino Liudvikas iš Pakėvio
Pakėvio dvaro prikėlimas – pavyzdys, kaip sugrąžinti iš užmaršties kultūros paveldo objektą.
Pakėvio dvaras įsikūręs 8 kilometrai į šiaurės vakarus nuo Kelmės, Vaiguvos seniūnijoje, Pakėvio kaime.
Jis žinomas nuo XVII amžiaus, 1685 metais dvaras paminėtas Beržėnų valsčiaus aktuose. XIX amžiuje Pakėvį išgarsino čia gimęs etnografas, tautosakininkas, literatūros istorikas Liudvikas Adomas Jucevičius (1813–1846), pasirašinėjęs Liudwik z Pokiewia slapyvardžiu.
Sovietmečiu dvaro pastatus kolūkis naudojo savo reikmėms, rūmuose veikė mokykla.
Be gyvybės ženklų
Vėlesniu laikotarpiu dvaro pastatai buvo neprižiūrimi.
2009 metų gegužę teko keliauti po Pakėvio apylinkes ir užsukti į dvaro teritoriją. Tuomet ten nebuvo jokių gyvybės ženklų.
UAB „Pakėvio dvaras“ parengė dvaro gyvenamojo namo (buvusių dvaro rūmų) ir pagalbinių pastatų rekonstrukcijos ir pritaikymo turizmui techninį projektą. Ant išlikusių pamatų, remiantis ikonografine medžiaga, numatė atkurti buvusią medinę šiaurės vakarų rūmų pastato dalį. Suplanavo rekonstruoti ūkinį sandėlį, iš kurio telikę lauko akmenų mūro pamatai.
2011 metais, prieš darbų pradžią, dvaro teritorijoje buvo atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai, surinkti 194 radiniai: kaimiška ir glazūruota keramika, plokštinių koklių fragmentai, fajanso šukės, kaltinės vinys, datuojami XVIII amžiaus pabaiga – XX amžiaus pradžia. Radiniai perduoti Kelmės krašto muziejui.
Katastrofiškos būklės dvaras virto dar vienu Kelmės rajono traukos objektu.
Autorės nuotr.
DVARAS: Bendruomenes pakvietė naujam gyvenimui prikeltas Pakėvio dvaras.
GRIUVĖSIAI: Taip atrodė sunykęs Pakėvio dvaras.
BENDRUOMENĖS: Vaiguvos seniūnijos bendruomenės galėjo pasivaikščioti po atgimusio dvaro teritoriją.
ŠEIMININKAI: Naujasis dvaro šeimininkas Petras Račkauskas (viduryje) su senųjų savininkų palikuonimis: Pakėviukų dvaro savininkų dukra Jadvyga Jonušiene (buv. Macijauskaitė) ir buvusių Pakėvio savininkų Konstantino ir Gabrielės Navikauskų sūnumi Vladu Navikausku.
ISTORIJA: Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Krutkevičius kalbėjo apie dvarų reikšmę Lietuvos kultūrai.