Naujausios
Orkestrą saugo meilė muzikai
Šiandien koncertų salėje „Saulė“ Šiaulių kamerinis orkestras savo 25-metį minės koncertu. Orkestras visus šiuos metus groja beveik nepasikeitusios sudėties. Kolektyvą vienija entuziazmas ir meilė muzikai.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Ruošiasi koncertui
Ketvirtadienio rytas Šiaulių kultūros centre. Devintą valandą prasideda orkestro repeticija. Repeticijos vyksta kasdien.
Trumpa pertrauka ir muzikantai vėl ima instrumentus. Orkestro meno vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius energingai panyra į muziką ir negaili patarimų kartu repetuojančiam akordeonininkui Romui Morkūnui.
J. Janulevičius repetuoti atvyksta iš Kauno, kiekviena repeticijos akimirka – svarbi ir brangi.
Šeštadieniui Šiaulių kamerinis orkestras rengia dviejų dalių šventinį koncertą. Pirmojoje, klasikinėje, dalyje orkestras atliks solo C. Nielseno, A. Piazzolla kūrinius.
Antroje dalyje kamerinis orkestras gros su Šiaulių pučiamųjų orkestro muzikantais. Scenoje sveikins berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, solistai Virgilijus Noreika (tenoras), Kristina Zmailaitė (sopranas), Edmundas Seilius (tenoras), Gintarė Skėrytė (sopranas), Milda Baronaitė (sopranas), Romas Morkūnas (akordeonas), Raimondas Butvila (smuikas), Romualdas Lukošius (fortepijonas), Šarūnas Kačionis (fogotas).
Stabilus kolektyvas
Šiaulių kamerinis orkestras buvo įkurtas 1989 metų rudenį, dauguma orkestro artistų iki tol grojo Liaudies simfoniniame orkestre.
Pirmasis orkestro vadovas – Jonas Lamauskas. Nuo 2001 metų orkestrui vadovavo smuikininkas Borisas Traubas, 2010 metais meno vadovu ir dirigentu tapo J. Janulevičius.
Kamerinio orkestro vadovo asistentė Jūratė Stakvilevičienė į orkestrą įsijungė po 8 mėnesių nuo jo įkūrimo.
„Šiauliuose buvo simfoninis orkestras, atskiroms programoms reikėdavo mažesnės sudėties. Taip išsirutuliojo, kad liko kamerinis – mobilesnis“, – sako J. Stakvilevičienė.
Kolektyvas buvo beveik toks pat, kaip ir dabar: moterys ir pora vyrų. Dabar orkestre kontrabosu groja Arūnas Stankus, violončele – kaunietis Tomas Šatas.
Kas muzikantus sulaiko kolektyve? „Meilė muzikai, savo darbui, noras groti, nes dauguma moterų dirba pedagoginį darbą. Instrumento čiupinėjimas suteikia malonumą. Nuoširdumas. Pas mus atvažiavę solistai sako, kad čia – labai gera. Mes – ne išdidžios“, – sako J. Stakvilevičienė. Dar viena priežastis – entuziazmas.
Per 25-erius metus išaugo ir nauja muzikančių karta. Kartu su mamomis groti solo atvažiuoja Ieva Daugirdaitė, Paulina Galinytė, Rūta ir Eglė Minčiūnaitės.
Trūksta tinkamos salės
Kiek orkestras jaučiasi mieste reikalingas? „Muzikinės kultūros poreikis yra „tiek, kiek reikia": miesto šventės, įsimintinos datos, įvykiai. Klasikinė muzika pati labai brangi, reikalaujanti didelių dotacijų. Visame pasaulyje taip yra – kuo labiau išsivysčiusi šalis su pažangia politika, tuo labiau dotuojama kultūra“, – sako J. Janulevičius.
Kolektyvas, pabrėžia vadovas, anksčiau ar vėliau suauga su tam tikra koncertine erdve.
„Įsišaknijusi bėda – nėra savos koncertinės erdvės. Styginių kolektyvui „Saulės“ scena yra per didelė, kameriniai orkestrai tokio dydžio salėse retai groja. Miestas nėra skaitlingas, užpildyti 1000 vietų salę yra problemiška. Kameriniam orkestrui reikia kamerinės salės“, – sako J. Janulevičius.
Tinkamų koncertinių salių trūksta ne tik Šiauliuose. Tai – visos Lietuvos bėda.
Šiaulių kamerinis orkestras yra koncertavęs Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Italijoje.
„Šiuo metu Lietuvoje gastrolės yra labai aprimusios. Kuo valstybėje gerovės daugiau, tuo orkestrai tampa sėslesni. Kad žmogus paliktų šeimą, darbus, turi būti mokami dideli pinigai. Kas kita, kai buvo labai striuka, kai šalis buvo auganti, – sako J. Janulevičius. – Kad dabar važiuotume, turi mums labai patikti, turi mus labai kviesti – peraugome į kitą kokybę.“
Pirmosios orkestro gastrolės 1994 metais buvo Vokietijoje – tuomet šis kraštas atrodė pasakų šalis.
Nuolatinis nervas ir didelis malonumas
Šis sezonas itin aktyvus koncertais. „Daugoka“, – nustemba kitų orkestrų muzikantai, pamatę šiauliečių grafikus.
Šiemet penktus metus vyks koncertų ciklas „Muzikiniai rudenys“, turintys atgarsį visoje Lietuvoje. Orkestras aplankys penkis Šiaurės Lietuvos miestus.
J. Stakvilevičienė mano, kad per 25-erius metus orkestras užsiaugino savo klausytoją. Tai parodo Ch. Frenkelio festivalis – salėje muzikantai mato tuos pačius veidus – savo gerbėjus.
Šiaulių kamerinis orkestras glaudžiai bendradarbiauja ir koncertuoja su chorais „Dagilėlis“, „Polifonija“, Lietuvos ir užsienio solistais, dirigentais.
J. Janulevičiui ypač įsiminė koncertas su pasaulinio garso violončelininku Marku Drobinskiu, maestro Virgilijaus Noreikos rečitalis Ch. Frenkelio festivalyje. V. Noreika su Šiaulių kameriniu orkestru visuomet koncertuoja noriai.
Maestro Saulius Sondeckis, profesorius Raimundas Katilius – ilgą sąrašą tęsia J. Stakvilevičienė. Pašnekovai apibendrina: kolektyvas yra grojęs su kone visais Lietuvos koncertuojančiais artistais.
„Ar styga per koncertą nebuvo nutrūkusi?“ – pasiteirauja J. Janulevičius. Ponia Jūratė tris kartus nusispjauna per petį: „Neprikalbėkite!“
J. Janulevičiaus rankose yra subyrėjęs tamburinas. „Sakiau: sulūžo! Ką daugiau reikėjo daryti, kai vidury kūrinio pabiro po visą sceną?“ – juokiasi vadovas.
Būti scenoje, neabejoja J. Stakvilevičienė, yra nuolatinis nervas. Bet po to apima didelis malonumas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
REPETICIJA: Šiaulių kamerinis orkestras repetuoja: šiandien laukia 25-mečio koncertas.
SMUIKININKĖ: Šiaulių kamerinio orkestro vadovo asistentė Jūratė Stakvilevičienė į orkestrą įsijungė praėjus aštuoniems mėnesiams nuo jo įkūrimo.
VADOVAS: „Turėjau laisvo kūrybinio laiko, Šiauliai nėra taip toli. Šaunus kolektyvas, labai džiaugiuosi“, – priežastis, kodėl dirba Šiauliuose įvardija J. Janulevičius. Kolektyvas vertina jo energiją, jaunystę, veržlumą.