Naujausios
Onos Mikalauskienės „Smilinėjimai“
Ketvirtadienį Joniškyje pristatyta 16-oji poetės, Rašytojų sąjungos narės Onos Mikalauskienės knyga „Smilinėjimai“. Knygos leidėjas ir redaktorius docentas Stasys Tumėnas autorę vadino ypač reiklia žodžiui ir modernia kūrėja.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Kūryba verčia suklusti
Onos Mikalauskienės kūrybos gerbėjus, susirinkusius į Joniškio Jono Avyžiaus viešąją biblioteką, vakaro vedėja Vijoleta Kuprevičienė pakvietė į „gurmanišką poezijos ir muzikos puotą“.
Iš naujausios poetės knygos „Smilinėjimai“ labiausiai jiems įstrigusiais eiles skaitė „Aušros“ gimnazijos mokiniai, dainas, sukurtas pagal Onos Mikalauskienės eiles, atliko skaistgirietė Jolanta Rapečkaitė, jai akompanavo mokytoja Birutė Dauginytė.
Apžvelgdamas naująjį rinkinį leidėjas ir redaktorius docentas Stasys Tumėnas sakė, kad svarbu ne parašytų knygų kiekis, bet kaip jos paveikia žmogų.
Onos Mikalauskienės mąsli, gili, skalsaus, taupaus žodžio poezija ragina susimąstyti. Tekstą gali suprasti tik jausdamas kontekstą, autorės gyvenimišką patirtį. Nepaisant tos didelės patirties, poetės kūryba – moderni.
Jau vien knygos pavadinimas „Smilinėjimai“ verčia suklusti. Ką jis reiškia? Tai – ne tik smilius – pirštas šalia nykščio, kuriuo smaližiai kabina uogienę, bet ir viliojimas, žvalgymasis po gyvenimą.
Gynė kiekvieną savo žodį
Nors autorė jau 59 metus gyvena Joniškyje, pasak docento Stasio Tumėno, jos suvalkietiškas pradas (Ona Mikalauskienė kilusi iš Marijampolės – aut. past.) prasiveržia žodžiais, kurie nebūdingi Šiaurės Lietuvos kraštui: „dingojas“, „pėduoti savęspi“, „pasverdom“.
Anot leidėjo, išleidusio apie 300 įvairių autorių knygų, Ona Mikalauskienė išskirtinai kruopščiai atrinko savo eiles ir gynė kiekvieną parašytą žodį. Kiti autoriai dažnai nėra tokie stiprūs savo pozicijos gynėjai.
Docentas Stasys Tumėnas pastebėjo, kad nedaug rajonų taip gerbia savo poetą (Onai Mikalauskienei yra suteiktas Joniškio garbės pilietės vardas – aut. past.), ir toli gražu ne kiekvienas rajonas turi ten gyvenantį Rašytojų Sąjungos narį.
Pedagogė Nijolė Vaičiulytė–Mykolaitienė, taip pat paskaičiusi poetės eilių, sakė: „kuo mažiau jausmų, tuo poezija yra visuotinesnė ir jos „galiojimo“ laikas ilgesnis.“
Poetė Ona Mikalauskienė skaitė eiles iš savo ankstesnio rinkinio „Slinktys“, kuris, šmaikštavo kūrėja, jai pačiai iš naujo peržiūrėjus pasirodė „visai nieko“.
Poetę sveikino literatai, jos kūrybos gerbėjai, bendraminčiai.
Autorės nuotr.
DAINA: Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Liucija Bertulienė (dešinėje), sveikindama poetę Oną Mikalauskienę, užtraukė pagal jos žodžius sukurtą dainą.
TVIRTUMAS: Anot leidėjo ir redaktoriaus docento Stasio Tumėno, Ona Mikalauskienė išskirtinai kruopščiai atrinko savo eiles ir gynė kiekvieną parašytą žodį.
SKAITYMAI: Poetė Ona Mikalauskienė skaitė eiles iš savo ankstesnio rinkinio „Slinktys“.