Naujausios
Odinio palto istorija peržengė Atlantą
Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondai praturtėjo dar vienu eksponatu — odiniu tarpukario paltu, kuris į muziejų atkeliavo iš JAV. Paltas priklausė garsiai šiauliečių Jasaičių šeimai. Muziejininkų galvosūkis — ar paltas buvo pasiūtas Šiauliuose?
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Bendravimo pradžia — laiškas
„Jei šis paltas prakalbėtų, daug galėtų papasakoti“, — apie naująjį eksponatą sako “Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Irena Nekrašienė.
Rudos spalvos paltas, sveriantis 10 kilogramų, į muziejų atkeliavo pirmadienį. Etiketės, kur pasiūtas, paltas neturi, bet įdomi detalė — vidinės kišenės saga, ant kurios užrašyta „for gentlemen“. Pasak I. Nekrašienės, paltas buvo siūtas pasiturinčio visuomenės sluoksnio atstovui, nes turėjo būti brangoka prekė.
„Aušros“ muziejuje paltas atsidūrė netikėtai. Žurnale “Kultūros barai“ buvo išspausdintas menotyrininkės Sigitos Kasparaitės straipsnis apie žydų istorijos ekspoziciją ir pirklius Frenkelius Šiaulių Ch. Frenkelio viloje.
Šį straipsnį perskaitė JAV gyvenantis buvusių garsių šiauliečių Tvirbutų sūnus Andrius. Jo tėvas Ipolitas Tvirbutas dirbo Šiaulių Dramos teatre nuo pat įsteigimo 1931 metais, o karo metu buvo Dramos teatro direktorius.
A. Tvirbutas parašė „Aušros“ muziejui laišką, jog turi istoriškai vertingą odinį paltą ir norėjo išsiaiškinti, galbūt drabužis siūtas Ch. Frenkelio fabrike.
Laiške A. Tvirbutas rašė, jog šį paltą Bostone apie 1970 metus gavo dovanų iš daktaro Stasio Jasaičio — tarpukaryje garsių šiauliečių daktaro Domo ir Sofijos Jasaičių sūnaus. D. Jasaitis buvo žymus Šiaulių visuomenininkas, Šiaulių tuberkuliozinio dispanserio kūrėjas, Tuberkuliozės draugijos narys, kultūrininkas. Žmona Sofija irgi buvo žinoma Šiaulių visuomeniniame gyvenime.
1944 metais Jasaičių šeima emigravo iš Lietuvos. I. Nekrašienė sako, jog D. Jasaitis greičiausiai traukėsi iš Lietuvos apsivilkęs šį odinį paltą, nes dėtis į kelioninį krepšį jis per sunkus ir užimtų daug vietos.
„Dr. Stasys Jasaitis buvo mano daktaras Bostone. O Domas Jasaitis buvo Tvirbutų šeimos daktaras ir šeimos draugas. Dovanodamas paltą Stasys pasakojo, kad paltas iš Šiaulių, prieškarinis ir, rodos, sakė, kad pasiūtas Šiauliuose“, — laiške rašė A. Tvirbutas.
Kur pasiūtas paltas?
Įminti mįslę, ar paltas tikrai pasiūtas Šiauliuose, bando I. Nekrašienė. „Ch. Frenkelio fabrike buvo gaminama tik oda, o vėliau batai “Bato“ fabrike. Bet kad būtų siūti paltai — žinių nėra. Greičiausiai paltas pasiūtas iš Ch. Frenkelio fabrike pagamintos odos“, — sako I. Nekrašienė.
Pasak Istorijos skyriaus vedėjos, Ch. Frenkelio fabrike buvo gaminama 80 rūšių odų — įvairių spalvų ir pavadinimų: „Nako“, “Rūbams“, “Kroko“, “Vefirūnas“ ir kiti. Oda naudota įvairiai paskirčiai: batams, dirželiams, drabužiams, papuošalams, piniginėms siūti.
Muziejuje eksponuojami Ch. Frenkelio odos pavyzdžiai. I. Nekrašienės teigimu, dovanotas paltas, ko gero, pagamintas iš vyriškiems ir moteriškiems drabužiams siūti skirtos odos „Rūbams“, kuri gaminta trijų rūšių: tamsiai rudos, tamsiai žalios ir mėlynos spalvos.
Ar galėjo paltai būti siuvami Ch. Frenkelio ar „Bato“ fabrike, I. Nekrašienė klausė buvusio “Bato“ fabriko direktoriaus sūnaus Emanuelio Modelio.
Muziejininkė gavo atsakymą, jog prieš Antrąjį pasaulinį karą „Bato“ fabrike nebuvo odinių drabužių siuvyklos.
E. Modelis teigia: „Fabriko teritorijos sargai ir šoferiai dėvėjo odinius rūbus — paltus, odines kelnes bei striukes. Bet visa tai buvo siūta kažkur mieste. 1940 metų vasarą mano broliui pasiuvo odinį paltą iš gamykloje pagamintos odos privačioje siuvykloje. Vokiečių okupacijos metais šalia geto organizuotame Davydovo kailių fabrikėlyje buvo odinių paltų siuvykla, kuri aprengdavo vokišką bei kitą vyresnybę“.
I. Nekrašienė suskaičiavo: 1940 metų duomenimis, mieste veikė per 120 siuvyklų. Kuriose iš jų buvo siūdinami odiniai drabužiai — neaišku.
„Tikimės šiauliečių paramos: galbūt žmonės atsimena, ar odiniai drabužiai buvo populiarūs ir madingi tarpukariu, gal žino siuvyklas, kuriose buvo siūdinami būtent odiniai drabužiai“, — sako I. Nekrašienė.
Papildys odininkų istoriją
Jei pavyks atskleisti, jog iš JAV sugrįžęs paltas susijęs su Šiaulių odos fabrikais ar konkrečiai su Ch. Frenkelio odų fabriko istorija, šis drabužis bus rodomas „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“ ekspozicijoje.
Iki šiol „Aušros“ muziejus turėjo vieną odinį paltą, įgytą 1982 metais, kurį 1935 metais nešiojo Radviliškio miestietis Staškevičius.
Vienas iš įdomiausių odos dirbinių, saugomų muziejuje, yra moteriški bateliai, pagaminti „Bato“ fabrike.
Mamos batelius muziejui dovanojo šiaulietė Vanda Šimaitienė. Jos mamos, gyvenusios Lygumų miestelyje (Pakruojo rajonas), rusvos spalvos batai puikiai išlaikyti. Viduje yra logotipas, iš kurio matyti, jog avalynė pagaminta „Bato“ fabrike, gaminys apdovanotas aukso medaliu.
I. Nekrašienės teigimu, odos eksponatai iliustruoja Šiaulių, odos pramonės centro, šlovingą istoriją: kitais metais Ch. Frenkelio odų fabrikui bus 130 metų.
Šiauliai pasaulyje išgarsėjo, kai 1911 metais enciklopedijoje „Britannica“ buvo paminėti kaip pasaulinis odų gamybos centras.
„Aušros“ muziejaus leidybos skyriaus vedėjo Tomo Butaučio rankose — naujasis muziejaus eksponatas. Karo pabaigoje atsidūręs JAV, po daugiau nei 60 metų paltas grįžo į Šiaulius.
PADĖKA: „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Irena Nekrašienė dėkoja paltą dovanojusiam Andriui Tvirbutui. Pasak vedėjos, muziejų vis rečiau pasiekia XIX, XX amžiaus pirmos pusės dovanoti eksponatai.
SAGA: Ant vidinės kišenės sagos matyti užrašas „for gentlemen“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
išnaša: „Laiške A. Tvirbutas rašė, jog šį paltą Bostone apie 1970 metus gavo dovanų iš daktaro Stasio Jasaičio — tarpukaryje garsių šiauliečių daktaro Domo ir Sofijos Jasaičių sūnaus.