Naujausios
Norvegų menininkas prie paveikslų kviečia medituoti
Šiaulių dailės galerijoje veikia Norvegijos menininko Larso Strando tapybos paroda „Už horizonto“. Prie minimalistinių kūrinių, sudarytų iš įvairių atspalvių linijų, autorius kviečia stabtelėti, neskubėti, įsijausti, atsipalaiduoti ir pamedituoti. Monotoniškais dryžiais nutapytas drobes autorius kviečia pažinti kaip nepažįstamą žmogų.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Svarbu įžvelgti pustonius
Atidarymo metu Šiaulių dailės galerijos parodų kuratorius menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis atkreipė dėmesį, jog norvegų menininko paroda labai tinka rudeniui dėl spalvų.
„Paveikslai moko įžvelgti pustonius ir sufleruoja paprastą dalyką – tam, kad gyvenime įžvelgtum pustonius, reikia laiko, susikaupimo, asketizmo“, – komentavo menotyrininkas.
Paroda Šiauliuose pristatyta bendradarbiaujant su Šiaulių miesto kultūrinio gyvenimo draugais pavadintu Daugpilyje (Latvija) įsikūrusiu M. Rotko meno centru. Centro direktoriaus pavaduotojas Maris Čačka pažymėjo, jog menininko paroda iš Šiaulių keliaus į Baltarusiją, Vitebsko miestą, svarstoma ją pristatyti Minske.
Menas ar ne menas?
Švedų kilmės Norvegijos menininkas L. Strandas studijavo meną Oslo nacionalinėje menų akademijoje. Jau daugelį metų menininkas tyrinėja spalvos diapazono ribas. Paties autoriaus teigimu, jo kūrybai būdinga „polichrominė monochromija": iš toli tarytum vienatoniai, pažvelgus iš arti kūriniai tampa daugiaspalviai, skirtingi savo tekstūra ir faktūra.
„Mano paveikslai turi asmenybę. Kai sutinkame nepažįstamą žmogų, pirmiausia į jį pažiūrėję pagalvojame: atrodai keistai. Tačiau pradėję bendrauti pamatome, kad jis – įdomus žmogus. Su mano paveikslais yra lygiai taip pat“, – komentavo L. Strandas.
Pasak jo, iš pirmo žvilgsnio paveikslai gali atrodyti vienodi, tačiau taip nėra. Geriausias būdas žiūrint į paveikslus neskubėti, neturėti jokių išankstinių vilčių, galbūt net negalvoti, kad tai yra menas.
„Mene man labai svarbus bendravimas. Galbūt paveikslai sukels pretekstą pokalbiui? Jei jie jums patinka – puiku, jei nepatinka – tai įdomu“, – sakė menininkas. Tapydamas plonytes linijas jis praleidžia labai daug laiko – iš linijų sudarytuose paveiksluose yra apie 40 sluoksnių ir 15-20 atspalvių.
Paveiksluose – spalvų atmintis
Pasak jo, priklausomai nuo žiūrovo poreikių, galima paveiksluose didžiausią dėmesį kreipti į tapybos braižą, kaip jie padaryti, kokios tai drobės ir panašiai. Nesidomint minimalistiniu menu, galima „įjungti“ savo spalvų atmintį – vertinti, kokias asociacijas sukelia tam tikra spalva.
„Keliaudamas matau spalvas ir jas kolekcionuoju, vėliau studijoje jas tapau. Kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, žalia spalva gali kelti malonius prisiminimus, nes tokios spalvos buvo močiutės namas, kitiems žalia nepatinka, nes primena ligoninės sienas“, – sakė autorius.
Daugelis L. Strando paveikslų jam pačiam asocijuojasi su jūriniu kraštovaizdžiu, kadangi vaikystėje jo tėtis turėjo mažą laivelį, kuriuo kiekvieną vasarą plaukdavo į Daniją.
„Visi norime pamatyti kažką už horizonto, norime būti laimingi, dėl to daug stengiamės ir dirbame. Kartais net nepastebime, ar iš tikrųjų gyvename, ar tik bėgame vietoje to, kad stabtelėtume ir susimąstytume, kas iš tikrųjų esame, kaip elgiamės vieni su kitais, su gamta“, – komentavo L. Strandas.
Norvegų menininko paroda Šiaulių dailės galerijoje veiks iki lapkričio 15 dienos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BENDRAVIMAS: „Mene man labai svarbus bendravimas. Galbūt mano paveikslai sukels pretekstą pokalbiui?“ – svarstė Šiauliuose parodą „Už horizonto“ pristatęs švedų kilmės Norvegijos menininkas Larsas Strandas.
LINIJOS: Tapydamas plonytes linijas menininkas Larsas Strandas praleidžia labai daug laiko – iš linijų sudarytuose paveiksluose yra apie 40 sluoksnių ir 15-20 atspalvių.