Naujausios
Netikėti Kristijono Donelaičio „Metų“ kontekstai
Joniškio žemės ūkio mokykloje vyko respublikinė gimtosios kalbos konferencija „Atgal į XVIII amžių: Kristijono Donelaičio „Metų“ kontekstai“, kurioje į pirmąjį lietuvių grožinės literatūros kūrinį pažvelgta per agrarinę, ekonominę, istorinę ir literatūrinę bei kalbos prizmes. Iš viso konferencijoje išklausyta 34-ių pranešimų.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
„Metus“ į anglų kalbą vertė pažodžiui
Kalbos ir literatūros sekcijoje mokiniai ir pedagogai nagrinėjo „Metų“ leidimus, vertimus, Kristijono Donelaičio meninius kūrybos savitumus, rusizmus, linksmąjį žodyną.
Klausytojams buvo netikėtas faktas, kad K. Donelaičio „Metus“ į anglų kalbą vertė ir visiškai lietuvių kalbos nemokėjęs vertėjas Peter Tempest. Jis tai atliko pažodžiui. Pasak Joniškio žemės ūkio mokyklos mokytojos Jurgos Bučnienės, galima įsivaizduoti, kaip tai sudėtinga, nes net ir mums, lietuviams, kai kurie prieš beveik 300 metų K. Donelaičio vartoti žodžiai sunkiai suprantami.
Žodžių testas
Joniškio žemės ūkio mokyklos bibliotekininkių ir mokytojų grupė sudarė testų rinkinį, kuriame reikia atsakyti, ką konkrečiai reiškia mums mažai žinomi žodžiai, vartoti poemoje „Metai“. Už kiekvieną teisingą atsakymą pagal klausimo sudėtingumą skiriami skirtingi balai.
Ekonomikos ir istorijos sekcijose pažvelgta į Kristijoną Donelaitį kaip asmenybę, ne tik rašytoją, bet ir fizikinių bei mechaninių prietaisų gamintoją.
16 šalių monetos
Apžvelgta XVIII amžiaus politinė ir ekonominė Mažosios Lietuvos padėtis. Joniškio žemės ūkio mokyklos ekonomikos profesijos mokytojos Ritos Vasiliauskienės pastebėjimu, šis amžius buvo lūžio laikotarpis, kada sugalvota išleisti pirmuosius popierinius pinigus, įkurti Seimo valstybinį banką.
Iki tol tuometėje Lietuvos–Lenkijos valstybėje cirkuliavo 16 šalių pinigai, kurie buvo lygiaverčiai vartojami prekyboje.
Valstybėje būta daug mokesčių, tačiau didžioji jų dalis slėgė valstiečių pečius, jie daugiausia pildė šalies iždą. Daugiausia išimčių ir lengvatų turėjo bajorai ir dvasininkai. Pirmasis žemės mokestis dvasininkams buvo įvestas 1789 metais ir sukėlė didelį šio luomo atstovų nepasitenkinimą.
Kūrybinės dirbtuvės
Taip pat mokykloje veikė kūrybinės dirbtuvės, kuriose norintieji galėjo mokytis saloninių bei valstiečių šokių arba parengti vaidybinį vaizdelį, pamėgdžiojant paukščių balsus pagal K. Donelaičio kūrybą.
Renginyje pademonstruoti stilizuoti kostiumai „Žemė kėlė žmogų“, kuriuos mokiniams pagaminti padėjo mokytoja Rima Skirvainienė, veikė fotografijų, koliažų parodos.
Konferencijoje dalyvavo žemės ūkio mokyklų, profesinio rengimo centrų, bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai ir mokytojai iš Šiaulių, Tytuvėnų (Kelmės rajonas), Šeduvos (Radviliškio rajonas), Biržų, Joniškio, Pašvitinio (Pakruojo rajonas).
Autorės nuotr.
ŠOKIS: Konferenciją, kuriai pranešimus rengė 30 mokinių ir 30 mokytojų iš įvairių mokyklų, polonezu pradėjo Žemės ūkio mokyklos šokėjai.
PINIGAI: Pasak Joniškio žemės ūkio mokyklos ekonomikos profesijos mokytojos Ritos Vasiliauskienės, Lietuvos–Lenkijos valstybėje cirkuliavo 16 šalių pinigai, kurie visi buvo lygiaverčiai vartojami prekyboje.