Muziejuje Žeimelyje švęs Blovieščių

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Blovieščius – gandrų grįžimo šventė.

Kovo 25 dieną Pakruojo krašto „Žiemgalos“ muziejus Žeimelyje organizuoja Blovieščių – gandrų grįžimo šventę.

Medžio drožėjas Raimundas Trėja, kurio seneliai gyveno Žeimelyje, atidarys skulptūrų parodą „Šventieji ir valstiečiai“. Skrabalų garsais sugrįžtančius gandrus sveikins Egidijus Impolis. Dainomis linksmins Bardiškių folklorinis ansamblis „Beržutėlis“ (vadovė Aušra Ždanko). Veiks Reginos Noreikienės fotografijų paroda „Jie sugrįžo“.

Blovieščius yra gerokai primiršta šventė, anksčiau ji buvo tokia pat svarbi kaip ir Užgavėnės. Etnologų teigimu, kiekvienas gamtos virsmas buvo gyvybiškai svarbus – nuo to priklausė derlius, gyvulių sveikata, o nuo jų – išgyvenimas.

Ilgainiui Blovieščius iš gamtos virsmo šventės tapo krikščioniška Mergelės Marijos apsireiškimo švente.

Iki šiol yra likę gyvų Gandrinių papročių: nuo Blovieščiaus iki balandžio 9 dienos niekam nieko negalima skolinti. Jei kas paskolinta – susigrąžinti. Sakoma, jei paskolinsi, tais metais gali susirgti gyvuliai.

Istoriniai šaltiniai mini, kad dar iki XIX amžiaus Lietuvoje per Blovieščių buvo rengiamos didžiulės vaišės. Žmonės eidavo į svečius, vaidindami gandrus, aukštai kilnodami kojas. Tą dieną kepdavo kanapinius pyragėlius, juos vadino gandro pyragu.

Vyrai rituališkai apžiūrėdavo laukus – kad javai gerai sudygtų. Jei višta perėdavo, kiaušinių nebuvo galima net pirštu priliesti: tuomet viščiukai išsiris sveiki. Iki šiol likęs posakis, kad parskrisdamas gandras parneša kielę, o ši išspardo paskutinius žiemos ledus.