
Naujausios
Muziejuje pristatoma pirmoji Konstitucija Europoje
Trečiadienį Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje atidaryta paroda, skirta Gegužės 3-iosios Konstitucijai – pirmajai Europoje ir antrajai pasaulyje rašytinei konstitucijai po Jungtinių Amerikos Valstijų 1789 metais įsigaliojusios konstitucijos. Gegužės 3-ioji Lenkijoje – nacionalinė šventė.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Paroda „Gegužės 3-iosios Konstitucija“ atidaryta Ch. Frenkelio vilos Portretų galerijoje. Parodos atidarymą Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos akordeonistai simboliškai pradėjo polonezu iš filmo „Ponas Tadas“.
Dvikalbiuose parodos stenduose galima susipažinti su istoriniu kontekstu, pamatyti pačią Konstituciją. Išleistas ir parodos katalogas lietuvių kalba.
„Konstitucija yra mūsų indėlis į pasaulio civilizaciją. Reikia tuo didžiuotis, reikia, kad suvoktume, jog mūsų istorijoje tai yra kertinis lūžinis taškas, parodęs mūsų galimybes, potencialą, kad buvome ir esame europiečiai“, – parodos atidaryme sakė „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
Pasak Lietuvos Vyriausiojo archyvaro Ramojaus Kraujelio, parodos iniciatyva atkeliavo iš Vyriausiojo senųjų aktų archyvo Varšuvoje. Talkinant Lenkijos institutui Vilniuje, parodos tekstai buvo išversti į lietuvių kalbą.
„Paroda byloja Abiejų Tautų bendrą istoriją. Tai buvo unikalus projektas, unikalus dokumentas – pirmoji moderni Konstitucija Europoje, savo dvasia, nuostatomis labai modernus teisės aktas. Galbūt Lietuvoje dar kartais iki galo nesuprantame jo istorinės svarbos ir konteksto“, – sakė R. Kraujelis.
Vyriausiasis archyvaras parodos lankytojus ragino atkreipti dėmesį į paskutinį stendą: Lietuvos prašymu lenkų kolegos surado ir į parodą įtraukė pirmąjį Konstitucijos vertimą į lietuvių kalbą. Originalus tekstas saugomas vienoje iš Krokuvos bibliotekų.
Ketvirtadienio rytą Lietuvos Respublikos Seime vyko iškilmingas posėdis, skirtas Gegužės 3-iosios Konstitucijai, jame dalyvavo svečiai iš Lenkijos, Ukrainos.
Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Lapczynski su švente sveikino Šiauliuose: „Mes, ir lietuviai, ir lenkai, galime ir turime švęsti kartu.“
Pasak Nepriklausomybės Akto signataro, politologo Donato Morkūno, 1791 metų Konstitucija yra reikšmingas ir teisinės, ir visuomenės gyvenimo minties kūrinys, išraiška.
„Ši Konstitucija neatsirado staiga: ji atsirado pasiremdama XVI amžiaus pabaigos LDK Statutais. Tuo metu, kai Paryžiuje vyko Baltramiejaus naktis, kai buvo pjaunami kito tikėjimo žmonės, LDK buvo įteisinama visokeriopa, tuo pačiu, ir religinė tolerancija. Europos Sąjunga gali mokytis iš mūsų istorijos. Būtų gerai, kad ir mes iš jos pasimokytume, nes tai – mūsų šaknys, kol kas mes jas esame taip gerai pamiršę, kad reikia iš naujo atradinėti“, – sakė D. Morkūnas.
Signataro teigimu, 1791 metų Konstitucija nėra istorija – ji yra „be proto aktualus dalykas, kuris gali padėti įveikti lietuvių tautos psichologinius, socialinius kompleksus“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Gegužės 3-iosios Konstitucijos istorija pasakojama stenduose.
Parodos pristatyme dalyvavo (iš dešinės) Vyriausiasis Lietuvos archyvaras Ramojus Kraujelis, Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Lapczynski, Šiaulių „Aušros' muziejaus direktorius Raimundas Balza, pavaduotoja Virginija Šiukščienė.
Nepriklausomybės Akto signataras, politologas Donatas Morkūnas sako, kad Gegužės 3-iosios Konstitucijos aktualizavimas gali padėti įveikti lietuvių tautos psichologinius, socialinius kompleksus.
Pirmoji Europoje
Gegužės 3-iosios Konstitucija – pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas, priimtas Ketverių metų Seimo 1791 m. gegužės 3 d. Ši Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija po Jungtinių Amerikos Valstijų 1789 m. įsigaliojusios konstitucijos.
Seimas, kuris tęsėsi nuo 1788 m. į istoriją įėjo Didžiojo arba Ketverių metų Seimo vardu. Jis pradėjo darbą esant komplikuotai tarptautinei padėčiai. Rusija, įtvirtinusi Respublikos protektoratą, įsivėlė į karus su Turkija ir Švedija. Austrija palaikė Rusiją prieš Turkiją, o Prūsija Rusijos atžvilgiu laikėsi aiškiai priešiškos pozicijos. Tai atrodė kaip vienintelė galimybė atgauti suverenumą. Seimui pavyko sudaryti konfederaciją, vadinamoji garantinė sutartis buvo nutraukta, likvidavus Nuolatinę Tarybą, Seimas perėmė visišką valdžią ir pradėjo valstybės valdymo reformą. Konstitucijos priėmimas buvo aukščiausias šių veiksmų taškas. Konstitucija buvo priimta visiškai demokratiniu būdu. Ji įtvirtino konstitucinės monarchijos santvarką, kuri daugumoje Europos valstybių prasidėjo tik kitame šimtmetyje, palaikė esamą visuomenės struktūrą, bet atvėrė kelią visuomenės pažangai ir numatė tolesnio santvarkos keitimo perspektyvas.
Gegužės 3-iosios Konstitucija sudaryta iš iškilmingos preambulės ir 11 straipsnių. Penktajame straipsnyje „Valdžia, arba viešosios valdžios reikšmė“ teigiama: „Bet kokia valdžia žmonių visuomenėje gimsta iš liaudies valios. Todėl [...] tautos valdžia iš trijų valdžių susidėti privalo [...], būtent: įstatymų leidžiamoji valdžia priklausys renkamiems luomams, aukščiausioji vykdomoji valdžia – karaliui ir Priežiūros tarybai, o teisminė valdžia – esamoms arba būsimoms jurisdikcijoms.“
Tokiu būdu buvo įtvirtintas Monteskjė postuluotas trijų valdžių principas: įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teismų. Sudėtinė Konstitucijos dalis yra 1791 m. spalio 20 d. Seimo priimtas įstatymas – „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas“. Pagal jį Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) privalėjo būti atstovaujama taip, kad pusė iždo ir karo komisijų bei trečdalis policijos komisijos narių būtų iš LDK. Komisijoms paeiliui turėjo vadovauti lenkas ir lietuvis. Lietuvoje surinkti mokesčiai turėjo būti ten ir išleisti. Lietuvoje turėjo veikti atskiri iždo teismai. Abiejų Tautų Respublika tapo vieninga valstybe, susidedančia iš dviejų lygiateisių narių.
1791 m. gegužės 3 d. įvesta santvarka gyvavo trumpai. Rusija nesusitaikė su įtakos Lenkijai praradimu, ir sudariusi taiką su Turkija bei Švedija, pradėjo karinius veiksmus prieš Respubliką. Neilgai trukus jie baigėsi karaliaus kapituliacija ir Gegužės 3-iosios Konstitucijos priešininkų, susivienijusių į Rusijos įtakojamą Targovicos konfederaciją, pergale. Targovicos konfederatai siekė ištrinti bet kokius Konstitucijos pėdsakus. Ypač atkakliai buvo medžiojami originalūs šio dokumento egzemplioriai. Tekstas iš Lietuvos Metrikos tikriausiai išliko Karališkojoje bibliotekoje, nes ten konfederatų rankos nesiekė. Tekstą iš Viešojo Potockių archyvo slapstė šios giminės atstovai. Egzempliorių iš Ketverių metų Seimo archyvo išsaugojo vienas Seimo sekretorių. Parodoje rodomos Konstitucijos originalų, kitų susijusių dokumentų, meno kūrinių skaitmeninės kopijos.
„Aušros“ muziejaus inf.