Muziejininkai lankė paveldo objektus Baltarusijoje

Muziejininkai lankė paveldo objektus Baltarusijoje

Baltarusijoje esančių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių kompleksams atstatyti skiriamos didelės lėšos, bet su autentika dažnai prasilenkiama. Tokią nuomonę susidarė po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo objektus keliavę Šiaulių „Aušros“ muziejininkai.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Pavyzdys — Gardino aikštė

Nesvyžiaus rezidencinėje Radvilų pilyje R. Balza, Lietuvos muziejininkų asociacijos valdybos pirmininkas, „Aušros“ muziejaus direktorius, pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Baltarusijos muziejininkais. Artimiausiu metu planuojama pasirašyti sutartį ir su Gardino archeologijos ir istorijos muziejumi.

Šiam muziejui priklauso senoji ir naujoji Gardino pilys (pastarojoje dirbo Tylusis seimas, pasirašęs Trečiąjį Lietuvos— Lenkijos valstybės padalijimą). Gardino muziejus yra surinkęs įdomią ekspoziciją, skirtą Tyzenhauzams: Antanas Tyzenhauzas yra buvęs Šiaulių ekonomijos administratoriumi, jo iniciatyva buvo pradėta centrinės miesto dalies rekonstrukcija. Gardino aikštė projektuota taipogi A. Tyzenhauzo.

„Dejuojame dėl Prisikėlimo aikštės sutvarkymo. Į Gardiną verta važiuoti pažiūrėti, kaip aikštę sutvarkyti, kaip ji funkcionuoja“, — sako R. Balza.

Gardino aikštėje išlaikytos užstatymo linijos, išsaugota didžiulė erdvė, suformuoti pėsčiųjų takai, apėjimai, fontanai, deri mažoji architektūra. Aikštėje pilna žmonių, ji gyvybinga.

Investuojami milijonai

Muziejininkai aplankė Krėvoje, Alšėnuose, Naugarduke, Myriuje, Nesvyžiuje, Slanime, Ružonyse, Gardine ir kitose vietovėse esančius įspūdingus paveldo objektus.

Pasak R. Balzos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) paveldas Baltarusijoje atstatinėjamas intensyviai, lėšos skiriamos iš Baltarusijos valstybės biudžeto. Didžioji dalis pilių yra valstybei priklausantys muziejai. Bet yra ir visiškai netvarkomų objektų, tokie kaip Krėva ar Naugardukas, iš kurių likę tik griuvėsiai.

Į UNESCO paveldo sąrašus įtrauktame Myriuje vyksta grandioziniai darbai. Muziejus čia teužima vieną penktadalį pilies, kituose korpusuose dirba statybininkai. Vietos muziejininkų teigimu, „vyksta restauravimo darbai. Bus viešbutis ir restoranas“.

Analogiška statybinė situacija ir Nesvyžiuje, Radvilų rezidencinėje vietoje. Šiauliečiai iš baltarusių kolegų sužinojo, kad čia numatyta investuoti 80 milijonų dolerių.

Pasak direktoriaus, silpna baltarusių vieta — eksponatai. Daugumą jų išvežti, išgrobstyti, išdalyti. Tad, atkurdami pilis, dvarus, rezidencijas, kartu gamina muliažus ekspozicijoms ir interjerams.

Muziejininkai vienoje iš rotušių atkreipė dėmesį į paveikslą: nors stengtasi atkartoti senąjį originalą, plika akimi buvo matyti XXI amžiaus meistro darbas.

Imitacija ir muliažai

Atstatydami paveldo objektus, baltarusiai remiamasi ikonografine medžiaga, bet jų restauravimo principai kartais prasilenkia su pasaulio restauravimo reikalavimais.

„Jie naudoja ir naujas medžiagas. Išsaugo pagrindines formas, visa kita — muliažas. Kartais jų restauravimas primena mūsų Valdovų rūmą kūrimą, — sako R. Balza. — Mes stengiamės išsaugoti maksimalią autentiką: naudojame senąsias medžiagas, technologijas. Jie taip skrupulingai nežiūri: ko gero, laikas spaudžia, pinigus nori išnaudoti čia ir dabar. Rezultatas: betoninės kolonos, silikatinės plytos.“

Atstatomi ir mediniai pastatai. Muziejininkai aplankė Adomo Mickevičiaus ir Tado Kosciuškos sodybas, kurios labiau primena medinės architektūros imitaciją, skirtą turistams.

Ar teko įsivelti į ginčus — pilys, dvarai, asmenybės — lietuvių ar baltarusių?

„Nelabai, — juokiasi direktorius ir ištiesia turistinį Baltarusijos žemėlapį, kuriame telpa ir Lietuva. — Į lietuvius baltarusių požiūris yra teigiamas. Tik kai kurie dalykai jiems ne visai priimtini. Mes traktuojame, kad tai yra bendras mūsų paveldas, o jie bendrą suvokia, kad — jų. Bet nesiginčija, kad valdovai buvo lietuviai. Tik iš karto pamini, kad raštvedyba LDK buvo nelietuviška. Mes atrėmėme, kad ir ne baltarusiška.“

Turistų lankomose objektuose nėra daug: dažniausiai atvyksta vietiniai baltarusiai, lietuviai, lenkai. Į akis krenta lankomų objektų švara, tvarka — ir miestuose, ir miesteliuose.

Naujoji architektūra

Šiauliečius Baltarusijoje stebino pernai kilusio vajus gražinti šalį pasekmė — keletos rūšių betoninės tvoros. Kone vienodomis tvoromis tveriamos gyvenvietės, kaimai, kaimeliai. Tvoros statomos už valstybės lėšas. „Mums tokie sprendimai nesuvokiami“, — sako R. Balza.

GRIUVĖSIAI: Naugarduko pilies didybę primena griuvėsiai.

MUZIEJUS: Atstatytas Zaosės dvarelis, kuriame 1798 metais gimė Adomas Mickevičius.

PERSPEKTYVA: Didikų Radvilų giminei priklausęs Myrius prieš dešimtmetį įtrauktas į UNESCO saugomų kultūros paminklų sąrašus. Po restauracijos, planuojama, čia veiks ne tik muziejus, bet ir restoranas, viešbutis. 

INVESTICIJA: Į Radvilų rezidenciją Nesvyžiuje planuojama investuoti 80 milijonų dolerių. Restauruodami baltarusiai nėra smulkmeniški: išlaiko tūrį, bet naudoja naujas medžiagas ir technologijas. 

PRAEITIS: Pagrindiniai Sapiegų rezidencijos ansamblio rūmų griuvėsiai Ružonyse. Rūmų paradiniai vartai primena triumfo arką.

Deimantės KONDROTAITĖS nuotr.