Naujausios
Parodą paskatino skulptūra
Tautinių bendrijų tarybos pirmininko Daumanto Levo Todeso inicijuota paroda „Mozės klajonės“, skirta plungiškiui, Žemaitijos istorijos puoselėtojui ir tautodailininkui Jakovui Bunkai (1923–2014) atminti atkeliavo į Žagarės dvaro rūmus – ir tai antras dvaras po Oginskių, nors pati paroda iki tol jau eksponuota 12-oje vietų.
Projektą paskatino Jakovo Bunkos sukurta skulptūra „Platelių Mozė“, 1989-aisiais pastatyta ant Jazminų kalno Plateliuose (Plungės rajonas). Bėgant metams skulptūra sutrešo ir nuvirto, bet išliko viršutinė jos dalis – Mozės veidas (2018 metais skulptūrą „Platelių Mozė“ atkūrė Antanas Vaškys – aut. past.). Pagal ją buvo sukurta daug kopijų, kurias patikėta menininkams ištapyti, dekoruoti, komponuoti su kitomis detalėmis taip, kaip jie įsivaizduoja. Parodoje galima pamatyti 24 skirtingų menininkų – Jakovos Bunkos, Adomo Jacovskio, Ewos Polkhe, Solomono Teitelbaumo, Iljos Bereznicko, Raimondo Savicko, Leo Ray, Dimitrij Gutov, Madaros Gulbis, Daivos Kairevičiūtės, Matvei Vaizberg, Algirdo Mikučio, Antano Vaškio, Mindaugo Šnipo, Tatjanos Kazimierėnienės, Aleksandros Jacovskytės, Vladimir Cesler, Pincho Fišel, Natalijos Borisovos, Natašos Gerasimenko, Lilios Tatarinovos, Juozo Kalinausko, Aloyzo Janušausko, Rimo Keturkos – darbus, kūrybines išlikusios skulptūros fragmento interpretacijas, simbolizuojančias amžinybę, laiko trapumą, atsidavimą lemčiai ir pasipriešinimą, aklumą ir regėjimą, pasiaukojimą ir tikėjimą.
Parodoje ryškus įvykių Ukrainoje pėdsakas, nes bedirbant autoriams prie projekto, prasidėjo plataus masto karas, daug žydų istorijos, religijos motyvų: ir užrašyta ant vienos skulptūros kopijos Varšuvos geto daina, ir dekalogas, ir žydų vedimo per dykumą tema. Viename kitame darbe Mozė primena lietuvišką Rūpintojėlį, o kai kur jis tiesiog paguldytas ant lietuviško kryžiaus ąžuolinio statinio dalies, kitur komponuotas su XIX amžių menančiu inkaru.
„Kiekvienas turime savo dykumą“
„Kiekvienas turime savo dykumą, kurioje gimstame ir kurios vaizdas mums tėra iliuzija. Kiekvienas gimdamas gauname vardą, religiją, tautybę – be galo daug dalykų, kurių negalime pasirinkti, ir su jais tapatinamės. Kiekvieno mūsų tikslas tokiose aplinkybėse – išlaisvinti savo protą bei leistis į Mozės paieškas. Kas gali, Mozę randa savyje. Kas negali, randa artimoje aplinkoje. Kas neranda – lieka dykumoje. Mozės paieškos reiškia kiekvieno mūsų gyvenimo tikslo ir prasmės ieškojimą. Visi pagal savo aplinką, gebėjimus, supratimą turime rasti savo misiją, kurią privalome įgyvendinti šiame gyvenime. Tai – mūsų išėjimas iš dykumos. Visgi, beieškodami prasmės bei tikslo, privalome atrasti ir save, tačiau tame paieškų kelyje negalime griauti, ką jame randame, – taip parodo idėją perteikė jos iniciatorius Daumantas Levas Todesas. – Nors aplink viskas keičiasi, keliaujant tai kopos, tai miškas, smėlis, bet visur iš tiesų ta pati dykuma, tik svarbiausia – kad nebūtų dykumos smegenyse.“
Pasak D. L. Todeso, tai, ką parodos lankytojas patiria, yra tarsi tris kartus distiliuotas vanduo: pirmą kartą savo interpretaciją įkūnijo menininkai, antrą – jis pats, pristatydamas, perteikdamas savo matymą, o trečias kartas jau yra kiekvieno atėjusiojo žvilgsnis ir suvokimas.
