Naujausios
Moterys — orkestras
Jų darbo drabužiai yra vakarinės suknelės, jos neturi teisės per daug papilnėti, su jomis noriai dirba dirigentai, nes jų kolektyve dvelkia šiluma. Jos — Šiaulių kamerinio orkestro moterys, daugelis grojančios čia nuo orkestro įkūrimo. Ir juokauja grosiančios, kol jas „išneš“. Nes čia — labai gera.
Šį šeštadienį Šiaulių kamerinio orkestro moterys (neskaitant dviejų vyrų, dirigento bei meno vadovo) rengia įspūdingą koncertą orkestro dvidešimtmečiui paminėti.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Repeticija
Pro uždarytas duris sklinda melodija. Šiaulių kamerinis orkestras repetuoja būsimojo koncerto perliuką — italų kompozitoriaus Nina Rota Koncertą styginiams. Šį kūrinį orkestras grojo prieš septyniolika metų, kadangi moterys kūrinį teigia įsimylėjusios, tai išsireikalavo sugroti ir savo jubiliejuje.
Taip jau sutapo, kad repeticijoje vienintelio grojančio šiauliečio vyro nebuvo (antrasis važinėja iš Kauno), tad jubiliejinis pokalbis vyko absoliučiai moteriškoje aplinkoje, tai yra, kalbėta ir apie muziką, ir apie kojines.
Dauguma moterų kameriniame orkestre groja nuo pat jo įsikūrimo pradžios, ir net dar iki jo. Iš pradžių kolektyvas vadinosi Šiaulių miesto liaudies simfoninis orkestras, kuriame grojo Šiaulių konservatorijos studentai ir dėstytojai. Atskirai repetavusi kamerinė grupė ir sudarė kamerinio orkestro pagrindą.
Moterys puikiai prisimena pirmąjį orkestro koncertą 1989-taisiais Šiaulių Ignaco bažnyčioje, kuri tik ką buvo atiduota tikintiesiems. Įspūdžiai iš koncerto išliko visam laikui, nors praėjo jau 20 metų.
Moterys sako, kad jų požiūris į muziką, publiką, vertybes per tą dvidešimtmetį nepasikeitė, veikiau keitėsi aplinkos požiūris į muzikantą. Visą laiką esą reikėjo įrodinėti, kad ir muzikantai yra svarbūs, ir, regis, pavyko.
Jei prieš dvidešimt metų darbininkų miesto gyventojus, mokinukus į koncertus varu atvarydavo, dabar šie ateina patys. Moterys sako, kad prie orkestro populiarumo labai prisidėjo Ch. Frenkelio vasaros festivaliai, kai į koncertus publika netelpa. Visuomet pilna būna ir Šiaulių katedra.
Ketverios gastrolės
Paklausus, kokie įsimintiniausi įspūdžiai per dvidešimtį metų, moterys vienbalsiai sako: pirmosios gastrolės į Vokietiją 1993-iaisiais kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru.
„Tada pirmą kartą pajutome, kas tai yra gastrolės, kas yra publika, kas yra pilnos salės — buvo labai įspūdinga“, — prisimena jos.
Ar po tokių įspūdžių grįžus į Šiaulius nesugedo nuotaika? Moterys sako, kad nuotaika genda tik tada, kai reikia koncertuoti pustuštei salei — rodos, kuri kuri, repetuoji repetuoji, o niekam to nereikia. Orkestras repetuoja kasdien po 3— 4 valandas, kartais per dieną būna ir dvi repeticijos.
O kai interviu pabaigoje pasiteirauju apie orkestro moterų svajones ir planus, jos vėl vieningai atsako: svajoja apie gastroles.
Pasiūlymų gastroliuoti buvo, bet nebuvo pinigų. Paskutinį kartą Šiaulių kamerinis orkestras gastroliavo prieš šešerius metus — per dvidešimt orkestro gyvavimo metų iš viso gastroliuota keturis kartus.
Gastrolės, anot moterų, ne šiaip kelionės. Jos vos ne gyvybiškai svarbios pasisemti įkvėpimo.
„Į Vilnių nuvažiuojame, ir tai įvykis“, — sako pašnekovės. Šiemet orkestras Vilniuje koncertavo du kartus: Filharmonijoje ir šv. Jonų bažnyčioje.
Dirigentas — tarsi nauja epocha
Moterys tikina, kad orkestro profesionalumas labai priklauso nuo vadovų, ypač daug duoda dirigentai. Skirtingi dirigentai — tarsi nauja orkestro epocha.
Pavyzdžiui, profesorius Saulius Sondeckis nuima baimę. Ir ne prieš vieną koncertą, o visiems laikams.
Dabartinis dirigentas Jonas Janulevičius sutiekia jaunystės, veržlumo, tempo. Kokybės išreikalauja visai kitais būdais. Jo požiūris į orkestro muzikantus labai pagarbus, niekada jo balse nepajusi nė gaidelės pažeminimo. O tarp dirigentų esą pasitaiko ir tokių, kurie žiūri į muzikantus iš aukšto.
„Tačiau daugelis pas mus jaučiasi labai gerai. Gal todėl, kad labai draugiška atmosfera. Gal tai provincijos bendravimo privalumai. Gal mes labiau laukiame jų atvažiuojant“, — spėlioja moterys.
Su dabartiniu meno vadovu Borisu Traubu, kuris yra ir instrumentalistas — stygininkas, atėjo techninis profesionalumas.
Kai groja, apie krizę negalvoja
— Ką jūs davėte orkestrui, išgirsime koncerte, o ką orkestras davė jums? Pavyzdžiui, kaip moterims?
— Kaip moterims mums davė tai, kad negalime senti, visą laiką turime būti pasitempusios. Kolegės, kurios negroja, mums pavydi progos išeiti į sceną, — vardija orkestrantės.
— Kaip nusprendžiate, ką vilktis, kad nebūtumėte viena už kitą puošnesnė?
— Prieš koncertą apsitariame, svarbiausia — kad būtumėm vienodom kojinėm. Jei koncertuoji bažnyčioje, žiūri, kad būtų juoda ir šilta, užtat per Ch. Frenkelio vasaros festivalį leidžiame sau apnuoginti nugaras, įsisegti gėles.
— Ar krizė paveikė muzikantes?
— Kai grojam, tikrai apie krizę negalvojame.
— Ar nėra sukurta specialaus krizinio kūrinio styginiams?
— O šitas ar nebuvo?, — klausia apie repetuojamą Nina Rotą, kūrusį muziką žymiajam filmui „Krikštatėvis.
— Ar nėra moterų kolektyve smulkių intrigėlių, gal vienų instrumentai viršesni už kitus? Gal kovojate dėl dėmesio?
— Gali atrodyti keista, bet čia nėra jokių intrigų ir labai gera čia ateiti. Ne tik todėl, kad smagu groti, bet todėl, kad labai mieli žmonės. Ir mūsų vyrai, ir vaikai yra kaip kolektyvo nariai.
— Ar dažnai sulaukiate gėlių, gerbėjų laiškelių? Gal kas nors jus įsimyli begrojančias?
— Gėlių sulaukiame, yra kas turi savo gerbėją, ateinantį į kiekvieną koncertą, praktiškai — iki laiškelių.
— Ar pas jus sunku pakliūti į orkestrą?
Moterys atsako, kad jei atsirastų norinčių, dar būtų galima priimti 10 žmonių, gal net vyrų.
— Kodėl Šiaulių publika turėtų veržtis į jūsų koncertą šeštadienį, gruodžio 19-ąją koncertų salėje „Saulė“?
— Todėl, kad mes ruošiame visus saldainiukus ir pačios gražiai pasipuošime.
citata: „Jei koncertuoji bažnyčioje, žiūri, kad būtų juoda ir šilta, užtat per Ch. Frenkelio vasaros festivalį leidžiame sau apnuoginti nugaras, įsisegti gėles.
REPETICIJA: Per repeticijas orkestro vadas yra koncertmeisterė Jūratė Stakvilevičienė (centre). Pagal jos komandą šlifuojamas kūrinys, o atvažiavęs dirigentas „daro“ muziką.
NUOTAIKA: Kamerinio orkestro muzikantės nestokoja geros nuotaikos, tad nenuostabu, kad kartą čia padirbėję dirigentai, visada nori sugrįžti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių kamerinis orkestras
Įkurtas 1989 metais.
Prie dirigento pulto stovėjo ir solistais buvo daug iškilių asmenybių: J. Domarkas, S. Sondeckis, R. Šervenikas, M. Pitrėnas, V. Viržonis, G. Skėrytė, A. Krikščiūnaitė, E. Kaniava ir kiti Lietuvos muzikai.
Glaudūs ryšiai orkestrą sieja su Vokietijos menininkais: violončelininku D. Geringu, dirigentu G. Maisu, pianiste I. Gabbe, pianistu ir dirigentu L. Dorfmanu ir kitais.
Orkestro repertuare — įvairių epochų ir žanrų kūriniai, vyrauja barokas ir klasika.
Nuo 2001 metų orkestrui vadovauja smuikininkas Borisas Traubas.
2004 metais B. Traubo iniciatyva ir pastangomis Šiaulių mieste buvo pradėtas rengti Tarptautinis Ch. Frenkelio vilos vasaros muzikos festivalis.