Naujausios
Mokytoja parašė knygą apie savo kaimą
Pagryžuvyje (Kelmės rajonas) pristatyta istorijos mokytojos Onutės Brazienės knyga apie gimtąjį jos kaimą Kaimalę, esančią netoli Pagryžuvio. Užtarnauto poilsio išėjusi ir į gimtinę sugrįžusi mokytoja keletą metų rinko informaciją, ieškojo po Lietuvą išsibarsčiusių buvusių Kaimalės gyventojų, užrašinėjo jų prisiminimus. Kai knyga pagaliau išvydo dienos šviesą, mokytoja džiaugiasi suspėjusi dar laiku, nes kai kurie jos pašnekovai jau iškeliavo Amžinybėn.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nuo vaikystės domėjosi praeitimi
„Nuo vaikystės domėjausi praeitimi. Godžiai klausydavausi mamos pasakojimų apie caro laikų mokyklą. Vartydavau ir vaikišku žvilgsniu įvertindavau religinę literatūrą, kurios buvo apstu tėvų namuose. Vos išmokusi skaityti, skaitinėjau jaunimui skirtą žurnalą „Pavasaris“, domėjausi savo giminės istorija. Visa tai klostėsi galvoje“, – „Krašto žinioms“ pasakojo Onutė Brazienė.
Susidomėjimas praeitimi lėmė ir istorijos studijas. O mintis parašyti knygą apie gimtąjį kaimą kilo Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Tuomet galėjo rasti teisingos informacijos apie praeitį.
Mokytoja kolekcionuoja senus, praėjusių amžių buitį menančius daiktus. Daugelį jų rado XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje gyvenusių savo senelių sodyboje. Vėliau sodyba sudegė. Jos vietą rodo tik išlikusi liepa.
„Džiaugiuosi, kad neapvyliau žmonių“
Išleidusi 200 puslapių nuotraukomis gausiai iliustruotą knygą „Kelias į tėviškę: Kaimalės kaimo istorija“ O. Brazienė džiaugiasi, kad neapvylė žmonių. Juk tiek ilgai kai kuriuos trukdė ir kalbino, rinko jų prisiminimus po mažą trupinį.
Pirmą kartą Kaimalė paminėta Pagryžuvio dvaro užrašuose 1763 metais. Šia data knygos autorė ir rėmėsi minėdama kaimo įsikūrimo pradžią.
Prikelti Kaimalės istoriją nebuvo lengva. Pirmoji gyventojų banga kaimą paliko, kai žmonės buvo keliami iš vienkiemių į gyvenvietes. Kiti išmirė arba išsikėlė atkūrus Nepriklausomybę. Atsikėlę nauji gyventojai ne ką tegalėjo pasakyti.
Mokytojai dar pavyko rasti 1930 metais Kaimalėje gyvenusių gyvų žmonių. Važiavo į Klaipėdą, Šiaulius, Tytuvėnus, Kelmę, užrašė jų prisiminimus, ieškojo informacijos rašytiniuose šaltiniuose.
Pastaruosius penkerius metus knygos autorė intensyviai dirbo medžiagą susistemindama, papildydama nauja informacija.
Padėjo visa giminė
Kai pagaliau visa nuosekliai sudėliota informacija sugulė į knygos rankraštį, padėjo visa giminė. Kaimalės istoriją redaguoti sutiko O. Brazienės dukterėčia lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Aušra Toleikytė-Mackevičienė, gyvenanti Radviliškyje.
O. Brazienės sūnus Laimonas knygą sumaketavo, bendradarbiavo su spaustuve, sutikusia kaimo istoriją išleisti nedideliu tiražu.
Sūnus Gražvydas ir jo žmona Birutė atliko daug organizacinio darbo. Dukterėčia Rita Mažutavičienė knygos leidybą parėmė finansiškai. Vyras Romas, kurio šaknys taip pat Kaimalėje, padėjo tvarkyti kai kuriuos organizacinius reikalus.
Pristatyta saviems žmonėms
Kukli mokytoja savo kaimo istoriją išleido nedideliu tiražu. Baiminosi, jog niekas nepirks. Tačiau jau per pristatymą gimtajame kaime buvo išpirktas visas jos tiražas. Teks leisti dar kartą, nes norinčių įsigyti savo kaimo istoriją yra dar ne vienas.
Knygos autorė nenorėjo reklamuotis platesnėse auditorijose, knygą pristatė tik savo krašto žmonėms.
Toleikių giminės vaikai skaitė O. Brazienės eilėraščius, skirtus gimtinei.
Buvo dalijamasi prisiminimais, rodomi skaidrėse užfiksuoti Kaimalės vaizdai.
Apie knygos gimimą mintimis dalijosi jos redaktorė Aušra Mackevičienė, buvę pedagogai Vytautas Toleikis, Aldona Baliutienė, apie nelengvas savo giminės šaknų paieškas kalbėjo Lina Stripeikienė, jautriomis melodijomis susirinkusius džiugino pagryžuviškiai Zina ir Adolfas Šiumberevičiai.
Autorės atliktu dideliu darbu džiaugėsi, nuoširdžiai ją sveikino ir gražių žodžių šio neeilinio įvykio metu negailėjo didelis būrys artimųjų, Pagryžuvio bendruomenės atstovų, Tytuvėnų apylinkių seniūnas Valdas Ivanauskas, rajono Tarybos narė Zita Loseva.
„Pasisekė Kaimalės kaimo žmonėms, kad tarp jų radosi O. Brazienė, kuri ryžosi surinkti medžiagą, parašyti ir išleisti knygą apie savo tėviškę. Tikrai ne kiekvieno pečiams toks darbas“, – kalbėjo pagryžuviškė, Žemaitės viešosios bibliotekos direktorė Rita Grišienė.
Vilmos DICHAVIČIENĖS nuotr.
LIEPA: Brazų šeima Kaimalės kaimą įamžino prikabindama atminimo lentą ant liepos. Šalia tos liepos stovėjo Onos Brazienės senelių sodyba.
AUTOGRAFAI: Kaimalės kaimo istorija turėjo didelį pasisekimą. Jos autorė Ona Brazienė dalijo autografus.
PAREIGA: Išleidusi savo kaimo istoriją Onutė Brazienė atliko pareigą tėviškei.