Mojuoti – ne kardu, o knyga

Mojuoti – ne kardu, o knyga

Mojuoti – ne kardu, o knyga

Šiaulių kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaryta vilniečio Aloyzo Stasiulevičiaus tapybos paroda „Gyvybės vanduo“. Autoriaus nuomone, tai, kokia bus Lietuva – kultūros žmonių rankose.

Jurgita JUŠKEVIČIENĖ

jurgita@skrastas.lt

Menas padeda išgyventi

Pasak parodos atidaryme penktadienį dalyvavusios menotyrininkės Nijolės Tumėnienės, A. Stasiulevičius atpažįstamas iš Vilniaus senamiesčio motyvų, individualaus, muzikalaus stiliaus, jo paveikslai alsuoja ramybe, harmonija, grakštumu.

„Dailininkas meistriškai žaidžia linijų ritmu, gali virtuoziškai groti vienos spalvos styga – baltos, mėlynos, raudonos ar žalios pustoniais ir faktūrų sukelta jausmų audra, išgaudamas sudėtingus nuotaikos ir minties niuansus“, – sakė menotyrininkė.

N. Tumėnienė parodos lankytojus kvietė ne tik žiūrėti į paveikslus, bet ir perskaityti pavadinimus, nes jie yra labai svarbūs.

A. Stasiulevičius, pristatydamas savo darbus, sakė: „Mes gyvename nerimo, susipriešinimo laiku. Ir ką daryti menininkui? Manau, kad dabartinio menininko vaidmuo – teikti viltį, šviesą.“

Autoriaus manymu, menas tiek reikalingas žmogui, kiek jis padeda gyventi ir išgyventi. Ne veltui eksponuoja darbą „Nešantis vandenį“. Tai ne tik nešantis vandenį Kristui, bet ir kenčiančiam žmogui. Menininkas jaučiasi atsakingas už savo laiką. Kokia bus Lietuva – kultūros žmonių rankose, sakė jis.

Autorius nutapė M. Valančiaus portretą. „Su savo knygomis, su blaivybės brolija išgelbėjo Lietuvą 19 amžiuje. Mes dar neįvertinom M. Valančiaus. Tai buvo didvyriška veikla. Mums labai trūksta M. Valančiaus. Mūsų politikai dažnai mojuoja kardu, o mums reikia, kad mojuotų knyga“, – sakė A. Stasiulevičius.

Ne veltui jis tapo Kristų: „Viltis yra krikščioniškoje kultūroje. Spaudoje ir televizijoje labai daug nevilties. Tik menas ir Dievas mums gali padėti išgyventi.“

Į Šiaulius – po 40 metų

Parodoje eksponuojami dailininko darbai, sukurti per pastarąjį 20-metį. A. Stasiulevičiaus paroda Šiauliuose surengta po beveik 40 metų pertraukos.

Iš Ariogalos kilęs menininkas tapybą studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute, trejus metus dėstė jame, vėliau dirbo M. K. Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje, 2004–2006 metais – Klaipėdos universitete.

Tapytojas yra surengęs daugiau nei 70 individualių parodų Lietuvos ir užsienio muziejuose bei galerijose, parašė ir publikavo per 100 straipsnių apie Lietuvos ir kitų šalių dailininkus. A. Stasiulevičius pirmasis Lietuvoje pradėjo kurti ir eksponuoti parodose koliažo technika sukurtus paveikslus. 1993-iaisiais subūrė kūrybinę tapytojų Individualistų grupę, vienijančią 20 tapytojų.

A. Stasiulevičius yra apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Vilniaus miesto savivaldybės aukso medaliu „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ ir kt.

Svarbiausi kūrinių ciklai: „Sienos“, „Muzikinis“, „Žvaigždynai“, „Lietuvos istorija“, „Vilniaus panoramos“, „Vilniaus kiemai“, „Vilniaus getas“, „Architektūriniai ansambliai“, „Baroko skulptūros“, „Kristaus kančios istorija“.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

MENININKAS: „Manau, kad dabartinio menininko vaidmuo – teikti viltį, šviesą. Menas tiek reikalingas žmogui, kiek jis padeda gyventi ir išgyventi“, – parodos atidaryme sakė dailininkas Aloyzas Stasiulevičius.

VILNIUS: Vilniaus peizažas sukurtas panaudojant laikraščių skiautes su naktinių plaštakių skelbimais. ("Naktinis Vilnius“, 1995)