Mitologiniai piešiniai ant stiklo

Mi­to­lo­gi­niai pie­ši­niai ant stik­lo

Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­re ati­da­ry­ta dai­li­nin­kės iš Mo­lė­tų Da­lios Sta­laus­kie­nės au­to­ri­nių pie­ši­nių ant stik­lo pa­ro­da „Stik­lo kal­nas“, ku­ri ste­bi­na gau­sy­be mi­to­lo­gi­nių ko­dų. Au­to­rė dar­buo­se pa­nau­do­jo ir verps­čių, puo­dy­nių, krai­čio skry­nių or­na­men­ti­ką.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Ryš­kiuo­se Da­lios Sta­laus­kie­nės au­to­ri­nės, tik jai bū­din­gos tech­ni­kos, pie­ši­niuo­se at­si­ve­ria bal­tiš­ko­sios mi­to­lo­gi­jos vaiz­di­nių ir mi­ti­nių siu­že­tų kos­mo­sas, ku­ria­me at­pa­žįs­ta­mas pa­sau­lio su­tvė­ri­mo mi­tas, gy­vy­bės me­dis, dan­gaus švie­su­liai, paukš­čiai, žir­gai, žal­čiai ir ki­ti ži­no­mi mo­ty­vai.

Pa­ro­dą pri­sta­čiu­si Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Ilo­na Osi­po­va sa­kė, kad ne ma­žiau nei pa­tys dar­bai nu­ste­bi­no vir­tua­lio­je erd­vė­je au­to­rės juos pa­ly­dė­ję poe­ti­niai teks­tai.

Pa­ti dai­li­nin­kė pa­sa­ko­jo, kad pa­ro­dą su­da­ro ke­lių cik­lų ir pa­vie­niai dar­bai. Pir­mą cik­lą su­da­ro ke­tu­rios pri­juos­tės – Lie­tu­vos et­nog­ra­fi­nių re­gio­nų at­spin­dys, – ku­rių raš­tai su­sie­ti ir su pa­ros lai­kais: ry­tu, die­na, va­ka­ru, nak­ti­mi.

To­liau – Mo­lė­tų ra­jo­no Di­džio­kų dva­ro par­ko me­džių pa­veiks­lai. Me­džiai tik­ro­viš­ki, at­pa­žįs­ta­mi, su­kur­ti pa­gal fo­tog­ra­fi­jas, tik jų ap­lin­ka paį­vai­rin­ta suo­le­liais, ki­to­mis de­ta­lė­mis pa­gal au­to­rės iš­mo­nę ir ma­ty­mą.

Ki­ta­me cik­le pa­nau­do­ta au­ten­tiš­kų verps­čių ir puo­dy­nių or­na­men­ti­ka.

Di­džiau­sias 12 pa­veiks­lų cik­las pri­me­na ka­len­do­riaus la­pe­lius. Juo­se kiek­vie­nas ga­li at­ras­ti sa­vo bal­tiš­ką­jį zo­dia­ko ženk­lą.

Dar vie­ną gru­pę pie­ši­nių jun­gian­ti te­ma au­to­rę pa­si­vi­jo iš stu­di­jų lai­kų. Baig­da­ma moks­lus ji sa­vo dar­be ap­ra­šė ir su­rin­ko sa­vo kraš­to krai­čio skry­nių raš­tus. Po dau­ge­lio me­tų juos dai­li­nin­kė per­kė­lė į še­šis stik­lo pie­ši­nius.

Pa­ro­do­je yra ir pa­vie­nių pa­veiks­lų: su au­ten­tiš­kais paukščiukais-švilpukais ar­ba spren­džian­čių am­ži­ną gin­čą, kas pir­miau – viš­ta ar kiau­ši­nis. Au­to­rė sa­ko, kad jai pra­džia yra kiau­ši­nis, iš ku­rio iš­si­ri­ta paukš­čiai, žal­čiai.

Pak­laus­ta, ko­dėl bū­tent pa­si­rin­ko pie­ši­mą ant stik­lo, D. Sta­laus­kie­nė sa­kė, kad vis­kas at­si­ti­ko, kai kar­tą į ran­kas pa­te­ko stik­lo da­žai. Pa­tep­lio­jo jais žva­ki­des, stik­li­nes, bet bu­vo per ma­ža vie­tos gal­vo­je su­si­kur­tiems vaiz­di­niams per­kel­ti, tad ne­tru­kus pe­rė­jo prie plokš­čio stik­lo pa­veiks­lų.

Au­to­rės nuo­tr.

Pa­ro­dos lan­ky­to­jus do­mi­no pie­ši­nių ant stik­lo au­to­rės Da­lios Sta­laus­kie­nės (kai­rė­je) tech­ni­kos su­bti­ly­bės.

Dai­li­nin­kės pa­veiks­luo­se kiek­vie­nas pa­ro­dos lan­ky­to­jas ga­lė­jo su­ras­ti sa­vo bal­tiš­ką­jį zoa­dia­ko ženk­lą.

Tau­ti­nę, et­no­kul­tū­ri­nę te­ma­ti­ką plė­to­jan­čios me­ni­nin­kės dar­be – mo­li­nių švil­pu­kų pul­kas.

Pir­miau­sia stik­lo da­žus mo­lė­tiš­kė me­ni­nin­kė iš­ban­dė pa­puoš­da­ma pie­ši­niais va­zas.