Mirusiuosius prisiminė Ilgių vakare

Vil­mos SUN­GAI­LĖS nuo­tr.
Šiau­lių kul­tū­ros cent­ro apei­gi­nio folk­lo­ro an­samb­lis "Rė­da" Il­gių va­ka­rą kvie­tė pri­si­min­ti mi­ru­siuo­sius.
Lapk­ri­čio 1-osios iš­va­ka­rė­se Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je vy­ko Il­gių va­ka­ras su Šiau­lių kul­tū­ros cent­ro apei­gi­nio folk­lo­ro an­samb­liu "Rė­da".
An­samb­lis, va­do­vau­ja­mas Jus­tės Li­pins­kie­nės, kvie­tė dai­no­mis, pa­sa­ko­ji­mais, pri­si­mi­ni­mais pa­gerb­ti išė­ju­sius ar­ti­muo­sius.

Il­gių va­ka­re skam­bė­jo įvai­rių re­gio­nų liau­dies dai­nos-gies­mės, bu­vo da­li­ja­ma­si duo­na. Pri­si­min­tos mo­te­riš­kos li­ni­jos mi­ru­sio­sios – ma­mos, mo­čiu­tės, se­se­rys, my­li­mo­sios. Dau­giau­siai skam­bė­jo dzū­kiš­kų dai­nų – šia­me re­gio­ne už­ra­šy­ta dau­giau­siai apei­gi­nių gies­mių.

Il­gės – pri­mirš­ta se­no­vės lie­tu­vių ru­dens šven­tė. Šven­tės pa­va­di­ni­mas kil­di­na­mas nuo žo­džio "il­gė­tis". Il­gės tęs­da­vo­si nuo dvie­jų sa­vai­čių iki mė­ne­sio ir il­giau, vi­sas šis lai­kas bu­vo skir­tas vė­lėms. Kar­tu tai – ga­lu­ti­nis der­liaus nuė­mi­mo šven­ti­mas.

Il­gių tra­di­ci­ją Šiau­liuo­se pla­nuo­ja­ma tęs­ti ir ki­tą­met.