Naujausios
Prie tėvo šaknų
Parodą parengė Šiaulių „Laiptų galerija“, kurios vadovė Janina Ališauskienė asmeniškai pažįsta Miriam Meras.
Parodą pristatė menotyrininkė dr. Danutė Zovienė. Koncertavo M. K. Čiurlionio kvartetas.
Šiųmetinio festivalio renginiai skirti žydų kultūrai. Tapytoją ir litografijos kūrėją Miriam Meras su Kelme sieja jos tėvas rašytojas Icchokas Meras, kurį per holokaustą išgelbėjo kelmiškių Dainauskų šeima. Tuomet dar mažo, vos septynerių metų berniuko tėvai buvo sušaudyti. Kelmėje užaugęs ir gimnaziją čia baigęs rašytojas visą gyvenimą jautė sentimentus gimtajam miestui. Todėl neatsitiktinai čia atkeliavo ir jo dukros darbų paroda. O prieš parodos atidarymą padėta gėlių prie I. Mero paminklo, esančio jo vardu pavadintoje aikštėje prieš J. Graičiūno gimnaziją.
Miriam Meras gimė Vilniuje, tačiau 1972 metais kartu su tėvais išvyko į Izraelį. Čia pradėjo tapyti. Įstojo į Meno akademiją. 1982 metais, gavusi diplomą, išvyko į Paryžių. Čia valstybinėje meno mokykloje pradėjo kurti litografijas.
Eiti sunkesniuoju keliu
Litografija – labai sudėtinga grafikos rūšis. Spausdinamieji elementai litografiniu tušu arba litografiniu pieštuku piešiami dviem būdais: tiesiai ant šlifuoto akmens arba litografiniame popieriuje (ant gruoblėto paviršiaus, su specialiu posluoksniu). Atspaudas daromas nuo litografinio (kalkinio) akmens arba įklijinto popieriaus (grublėto paviršiaus su specialiu posluoksniu.
Litografija buvo išrasta 18 amžiaus pabaigoje vokiečio menininko Aloiso Senefelderio.
Litografijos techniką mėgo romantizmo dailininkai. Pirmoji litografijos spaustuvė Lietuvoje įkurta Vilniaus universitete 1920 metais.
J. Liaudanskio galerijoje eksponuojama keliolika M. Meras litografijų. Jose dažniausia vaizduojamos žmonių figūros. „Man visada buvo įdomi žmogaus figūra. Per žmogų menininkas išreiškia save“, – teigia M. Meras savo parodos pristatymo buklete.
Menininkei svarbiausia parodyti baltą popieriaus paviršių ir spalvas, o ne imituoti ar reprodukuoti savo kūrybą. Todėl jai patinka dirbti kreida, pieštuku, litografiniu tušu, žaisti linijomis ir plotais.
Litografija nėra paprastas menas: kiekvienai spalvai išgauti reikia naujo akmens, galutinį vaizdą būtina iš anksto numatyti, mintyse sukomponuoti.
„Aš nėjau paprastuoju keliu. Aš ėjau sunkiuoju keliu. Abstraktus menas man niekada neturėjo prasmės, buvo tuščiakalbis žaidimas, kurio aš nemoku žaisti, kuris manęs ir nedomino.
Man visada buvo įdomi žmogaus figūra. Žmogus gyvenime ir mene man yra labai svarbus. Menininkas netapo bet ko ir bet kaip, jis nori išreikšti save. Jis nori, bando, stengiasi save išreikšti menu, nes tai neišsakoma žodžiais“, – apie meną kalba M. Meras.
Jos tapybos ir litografijos darbų parodos surengtos Paryžiuje, Italijoje, Japonijoje, Švedijoje, Lietuvoje.
Miriam Meras nuo vaikystės buvo pratinama kalbėti keliomis kalbomis. Kadangi jos tėvas kalbėjo lietuviškai, lietuvių kalba mokėsi vidurinėje mokykloje. Tačiau močiutė kalbėjo jidiš kalba ir rusiškai. Nuvykus į Izraelį teko išmokti ir hebrajų kalbos. Šiuo metu menininkė kalba prancūzų, anglų, rusų, jidiš, hebrajų, vokiečių ir lietuvių kalbomis.
