Naujausios
„Meistras ir Tatjana“ – audringo gyvenimo ir kūrybos atspindžiai
Šeštadienio vakarą Šiauliuose, kino teatre „Forum Cinemas“, pristatytas dokumentinis biografinis filmas „Meistras ir Tatjana“. Filmo apie legendinį lietuvių fotografą Vitą Luckų pristatyme dalyvavo režisierė Giedrė Žickytė bei pagrindinė filmo herojė, menininko žmona Tatjana Luckienė-Aldag.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Mūza šalia kūrėjo
Į premjeros pristatymą gausiai susirinkę žiūrovai iš pradžių pasižiūrėjo maždaug valandą ir 20 minučių trukusią biografinę juostą, kurioje atspindėti pagrindiniai fotografo Vito Luckaus kūrybos, buities ir būties faktai. Filme už herojų kalba daugybė menininko nuotraukų, kuriose žmonės – linksmi ir pavargę, nualinti nepriteklių ir alkoholio, tačiau vaizdžiai atitinkantys skurdaus sovietmečio nuotaikas.
Pagrindinė V. Luckaus kūrybos ašis – meilė, atsispindinti daugybėje paliktų iš gyvenimo pasitraukusio kūrėjo nuotraukų. Tai – meilė žmonai Tatjanai. Filme – ji jaunutė daili mergaičiukė. Tatjana – gėlių pievoje, tyloje, žvelgianti pro langą ir iš parduotuvės vitrinos, apkabinusi sutuoktinį. Tatjana apsinuoginusi, emocinga, užsimiegojusi. Ji šalia jo, V. Luckaus, ilgesingai žvelgianti į jį ir į tolį.
Filme kalbantys V. Luckaus bičiuliai, šiandien žinomi menininkai, užsimena, kad būtent žmona buvo V. Luckaus kūrybos įkvėpėja, mūza.
Filmo linija – apie meilę
Filmo režisierė G. Žickytė po filmo peržiūros žiūrovams sakė, kad būtent todėl, jog V. Luckaus paliktuose archyvuose didžiąją dalį užima žmona Tatjana, pasirinkta ir filmo linija, susijusi su didžiąja V. Luckaus gyvenimo meile.
„Vitas – tarsi sudarytas iš labirintų. Ir rinkdamasi apie jį kuriamo filmo liniją, galėjau rinktis iš daugelio: meistras ir kūryba, meistras ir fotografija, meistras ir sistema, meistras ir kelionės, meistras ir liūtas...“ – sakė režisierė.
Vis dėlto pripažino, jog V. Luckaus, kaip visumos, ji turėjusi tik mažą gabaliuką, ir suvokė, kad be šiuo metu Amerikoje gyvenančios jo sutuoktinės Tatjanos filmas bus vienpusis, neišbaigtas, neatspindintis tikrojo V. Luckaus. Štai kodėl kino teatrus ir išvydo filmas „Meistras ir Tatjana“.
Kelias link filmo apie nepelnytai užmirštą sovietmečio fotografą V. Luckų G. Žickytei buvo tarsi pasiūlytas. Jai studijuojant žurnalistiką dėstytojas Skirmantas Valiulis užsiminė apie šviesaus atminimo menininką ir apie olandų žurnalistą Hermaną Hoeneveldą, 1994 metais išleidusį V. Luckaus fotografijų albumą „The Hard Way“. S. Valiulis užsiminė, jog olandas vieši Vilniuje, pasiūlė padaryti su juo interviu.
Būsima žurnalistė sutiko, juodu kalbėjosi apie V. Luckaus kūrybą, žiūrėjo nuotraukas. Po šio interviu viskas liko, kaip buvę – jokių minčių tęsti kelią V. Luckaus pažinimo link nebuvo.
Tačiau po kelerių metų G. Žickytė tėvų namuose užtiko tą savo interviu. Ėmė ieškoti užmarštin nugrimzdusio tragiško likimo fotografo draugų, pažįstamų.
Pašnekovų paskatinta 2008 metų antroje pusėje parašė laišką JAV gyvenančiai ir antrą šeimą sukūrusiai V. Luckaus žmonai Tatjanai. Ilgo elektroninio laiško pabaigoje klausimas buvo vienas: „Ar nusivesite mane į Vito gyvenimą?“
Atsakymo laukė ilgai. T. Luckienės „taip“ atėjo per pačias 2008-ųjų Kalėdas.
2010 metų kovą abi susitiko JAV oro uoste. Dar po dvejų metų, 2010-aisiais, prasidėjo kūrybos procesas.
Visko buvo daug
Filmo „Meistras ir Tatjana“ pristatyme Šiauliuose kartu su dabartiniu savo amerikiečiu sutuoktiniu Howard Aldag dalyvavusi Tatjana Luckienė-Aldag atsakė į žiūrovų klausimus.
Pasak gausų menininko archyvą kelis dešimtmečius išsaugojusios T. Luckienės-Aldag, G. Žickytės laiškas jai buvo nepaprastas džiaugsmas, bet kartu ir didelis nerimas. Prireikė ne vienos dienos, kad po 20 metų trūkusios tylos (fotomenininkas nusižudė 1987 metų kovo 16 dieną Vilniuje, buitinio konflikto metu nudūręs žurnalistą Bronių Krakauską) apsispręstų kalbėti.
Prisimena su Vitu susipažinusi, kai, baigdama medicinos mokyklą, atliko praktiką ligoninėje. V. Luckus tuo metu ligoninėje gydėsi. Jaunas vyras neliko abejingas dailiai medikei: ilgokai stebėjo ją pro duris, paskui – iš prie ligoninės augusių krūmų.
Į pasimatymą pakvietė tik po dviejų mėnesių, telefonu paskambinęs į tėvų namus.
Vitas, anot T. Luckienės-Aldag, buvo visoks, o gyvenimas su juo nebuvo rožėmis nuklotas: buvo kitų moterų, buvo daug alkoholio, lėbavimo naktimis ir per savaites, Vito kraupių naktinių vaikščiojimų namo stogu, išėjimų iš namų ir grįžimo kada panorėjus... Tačiau Tatjana žinojo neabejotinai: nuotrauka Vitui visada buvo pirmoje vietoje. Ir ji, žmona, sako susitaikiusi būti antrojoje.
„Kartą paklausiau, kas jam yra fotografija? Paklausiau ir pamačiau per skruostą riedančią ašarą. Jis nestudijavo fotografijos, jis gimė fotografu“, – sakė reportažinės fotografijos kūrėjo V. Luckaus žmona.
Ji kalba ir apie liūtą, gyvenusį jų namuose. Šį karališką gyvūną Vitas Tatjanai jos gimimo dienos proga parnešė iš Zoologijos sodo, kur darė reportažą. Liūtas tapo šeimos nariu: visi kartu eidavo pasivaikščioti, kartu miegojo, žaidė, suprato. Liūtas tuomet įtakingų V. Luckaus pažįstamų dėka netgi buvo gavęs „valstybinį aprūpinimą mėsa“ (vyresnieji atsimena, kad mėsos tuo laiku prekyboje trūko).
Liūtas karalius iškritęs pro langą, susilaužė kojas. Labai gyvūną mylėjęs V. Luckus nusprendė jį užmigdyti, teigdamas, kad išdidumas negali šlubuoti.
Dabartinis T. Luckienės-Aldag sutuoktinis H. Aldag tik prieš kelerius metus, atvėrus gausius V. Luckaus negatyvų archyvus, buvo priblokštas. Sužavėtas menininko darbų jis namuose įrengė laboratoriją, kurioje būtų galima daryti negatyvų atspaudus.
Užmirštas ir prisimenamas
Biografinis filmas „Meistras ir Tatjana“ sulaukė dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje arenoje.
Lietuvos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ filmas buvo nominuotas net penkiose kategorijose, o apdovanojimų ceremonijoje nusinešė net keturias „Gerves“.
Filmas jau dalyvavo ir yra pakviestas dalyvauti daugiau nei dešimtyje tarptautinių kino festivalių Lenkijoje, Armėnijoje, Vokietijoje, Gruzijoje, Baltarusijoje ir kitose šalyse.
Iškilaus menininko kūryba pristatyta ir parodose.
Pernai lapkričio 21 dieną Fotografijos muziejuje Šiauliuose atidaryta Vito Luckaus retrospektyvinės fotografijos paroda „Siūlau naują pasaulį“.
Tą pačią dieną čia įsteigtas ir V. Luckaus fotografijos centras.
Nuotraukų paroda „Siūlau naują pasaulį“ pristatyta ir kituose šalies miestuose.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRISIMINIMAS: Sovietmečio fotomenininko Vito Luckaus sutuoktinė Tatjana Luckienė iki šiol prisimena amžinybėn išėjusio vyro į jas įsmeigtas akis ir žodžius: aš tave labai myliu.
LINIJA: Režisierė Giedrė Žickytė sako, kad V. Luckaus kūrybą galima skirstyti į daugybę atskirų linijų. Tačiau visą jo gyvenimą apima viena linija – meilės.