Medūzos ir Begemotas pradėjo apšilimą

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Medijų ir performansų festivalio „Medūza“ organizatoriai (iš kairės): Augustė Tomkutė, Mindaugas Laurinaitis bei Roberta Stonkutė laiko festivalio „Medūza“ menininkų dirbtuvių dalyvių (iš kairės) Silvijos Ajauskaitės, Evos Buzaitės ir Mariaus Bražo darbus.
Šiauliuose įsibėgėja liepos gale prasidėjęs pirmasis medijų ir performansų festivalis „Medūza“. Pasak organizatorių, Všį „Begemotas“ komandos, tai tik apšilimas ir kitais metais jie turėtų būti daug stipresni. Tačiau jau ir per tą trumpą laiką jau „Medūza“ spėjo nuveikti nemažai.

Spektakliai grįžta į Šiaulius

Spektaklio Šiauliuose nebuvo nuo pat karantino pabaigos. „Medūza“ grąžino juos į Šiaulius. Šiaulių dailės galerijoje teatro mėgėjai žiūrėjo šiauliečio režisieriaus Artūro Areimos bei jo vardo teatro pastatytą spektaklį „Nothing Hurts“.

Kaip sakė Mindaugas Laurinaitis, Všį „Begemotas“, kuri ir organizavo šį spektaklį, komunikacijos specialistas, jis turėjo būti parodytas gegužės mėnesį, tačiau tada koją pakišo koronaviruso pandemija bei karantinas.

„Kai jau turėjom galimybę, kai jau žinojom, jog renginiai yra leidžiami, taip jau susiklostė, jog viskas susidėliojo į rugpjūtį, kol dar yra šansas, jog leis renginius“, – sakė M. Laurinaitis.

Taip pat jį nustebino, kad vėlų penktadienio vakarą žmonės, tiek jaunimas, tiek vyresni, susirinko pažiūrėti spektaklio, o turimų vietų ir neužteko, kai kurie turėjo ir stovėti.

„Atrodo, jog žmonės galėtų važiuoti į sodus, prie jūros, ežerų ilsėtis, bet jie susirinko į spektaklį, jo pažiūrėti“, – sako M. Laurinaitis.

Pats A. Areima išsiskiria, jog savo spektakliuose naudoja tokias priemones kaip medijas ar atvirumą, apnuoginant aktorių kūnus.

„Nuogumą naudoju kaip priemonę išsivalyti nuo posovietinių kompleksų, nes niekaip nesuprantu, kodėl turėtume gėdytis kūniškumo“, – teigia režisierius.

Kaip sakė Mindaugas Laurinaitis, pačiame spektaklyje vyrauja problemų šiuolaikinėje vartotojiškoje visuomenėje tema, o pats režisierius apie tai kalba bei stengiasi provokuoti nepatogias temas.

„Dabartiniame pasaulyje žmonės yra sustabarėję, netekę dalies jausmų, emocijų, todėl režisierius per pjesę ir nori parodyti, kiek tam žmogui reikia artumo“,– sako. M. Laurinaitis

Renginio išvakarėse diskusijoje „Nepriklausomas teatras Lietuvoje: Artūro Areimos teatro atvejis“ A. Areima, aktorė Monika Poderytė bei teatro direktorė Inga Sanakojevaitė diskutavo apie nepriklausomo teatro gyvenimą karantino metu bei persikėlimą į virtualią erdvę.

Pasak pačio režisieriaus, spektakliai virtualioje erdvėje, nors ir buvo nepatenkintų, teatrui tai buvo tam tikras laimėjimas, nes visi, tiek patenkinti, tiek kritikuojantys, žiūrėjo spektaklių įrašus.

Pasak M. Laurinaičio, buvo įdomu pasiklausyti diskusijos apie teatro gyvenimą, ypač kai jam buvo nutrauktas finansavimas. Taip buvo keliamas klausimas, ar toks nepriklausomas teatras yra aktualus bei reikalingas.

Tradicijos, neįprastumas ar smalsumas

„Didžėjų kovos“ – tai dar vienas festivalio „Medūza“ renginys. Nors, pasak M. Laurinaičio, tai nėra būsimų „Šiaulių naktų“ renginys, tačiau šios, Šiaulių universiteto Bibliotekos kieme vyksiančios, „kovos“ įsilies į jų programą.

Jis taip pat prideda, jog visa tai turėtų atgaivinti didžėjų kovų tradicijas bei priminti prieš 20-30 metų buvusiame naktiniame klube „Max'as“ vykusius didžėjų pasirodymus.

„Užaugo jaunesnioji karta, ir nusprendėme, jog būtų įdomu pažiūrėti, kaip dabartiniai didžėjai suvokia tokius dalykus.

Taip pat, šiandien įvyks kūrybininkams visiškai neįprastas dalykas – hakatonas. Jo metu šiauliečiai kūrėjai 24 valandas kurs tekstus apie Šiaulius ir jo įvairias vietas.

„Tai irgi eksperimentas, nes paprastai hakatonas yra informatikų ar panašių profesijų ribose“, – sako M. Laurinaitis.

Viena iš organizatorių Roberta Stonkutė prideda, jog smalsiausius kvies edukacijų vakarai, kurie bus organizuojami kartu su Šiaulių jaunųjų technikų centru.

Menininkų dirbtuvės

Pasak Robertos Stonkutės, liepos pabaigoje vykusios menininkų dirbtuvės buvo visa festivalio renginių įžanga. Pačių menininkų tikslas buvo sukurti socialiai aktyvius darbus, kurie būtų skirti Šiauliams.

Ji prideda, jog labiausiai dirbtuvėse atsiskleidė Luko Vigelio ir Karolinos Kovalevskojos darbai.

„Nebūk sims'as“ – akcija, skirta nepamiršti, jog aplink mus yra daug mechanizmų: socialinės medijos, žiniasklaida. Pati R. Stonkutė prideda, jog jie padeda aktualizuoti miesto statybų dalykus bei įvairias vietas.